Tekstas: Jon� Pivorait�

Nuotraukos: Jon� Pivorait�, Ainis Pivoras, Aivaras Jefanovas, www.wikipedia.org

2012 04 16

I� anksto ruo�damiesi �ygio metu i�tiksian�iam badui, nusprend�m pasidom�ti maistiniais augalais... Nuva�iavome � Kauno mari� regionin� park�. �io parko direkcijos biologas Giedrius Vaivilavi�ius jau kelet� met� domisi maistiniais augalais, bei veda �ia tema lauko seminarus. Nuostabu, kai �mogus ne tik su �vairi� �ali� literat�ra susipa�in�s, bet ir i�ties paragav�s to, apie k� �neka. Pusdien� vaik��iojom pamariu ap�i�rin�dami bei kramsnodami �ia pat �aliuojan�ius augalus ir klausydamiesi pasakojim� apie juos. Ir norim pasidalinti to pasivaik��iojimo konspektu, papildytu dar galvoje ir knygose rasta informacija.

Senov�s balt� ir slav� kra�tuose gar�vos buvo svarb�s maistiniai augalai (juos v�liau pakeit� i� Vidur�emio paj�rio atkeliav� kop�stai). Skaniausia pavasar�, kol dar lapai blizga (kaip nuotraukoje apa�ioj de�in�je). Tada jaunus lapelius galim valgyt �vie�ius, d�t � salotas, virt bar��ius. Taip pat s�dyti, rauginti, d�iovinti, marinuoti (nema�ai patiekal� recept� yra Sigu�io Obelevi�iaus knygoje "Kas po kojomis �aliuoja"). Norint u�ki�t skrand�, galima valgyt ir pa�g�jusias gar�vas, tik tada ver�iau skinti lapkot�: nusilupt, ir galima d�t sriubon (�iek tiek plau�ingas) ar kramsnot �ali�.

Giedrius sak� keliskart band� virt �ventagar�vi� sriub�, tai j� tik sugadino � per karti... Ta�iau kaip prieskon� galim naudot visas augalo dalis � kvapas a�trus, skonis kiek pana�us � gelsv�s, a�tresnis. Galim daryt cukatus, sako geri gaunas (juose kokie 80% cukraus). �aknis naudojama likerio, degtin�s, �uv� konserv� pramon�j.

Seniau Lenkijoj laikyta panac�ja � ir vaistas ir maistas. Buvo draud�iama j� skint ne savo �em�je. Viduram�iais naudota kaip vaistas nuo viduri� infekcij�, jei vanduo u�ter�tas, rai�o pilv�, viduriuojama, e colli... � geriama �ventagar�vi� arbata (geriausia i� �aknies, bet jei k� tai tinka ir i� lap�).

Gimininga skudu�iui. Skirtumai nuo skudu�io: skudutis: tamsios juostel�s lap� menturiuose (kur lapai tvirtinasi), augalas truputi tu��iaviduris . �ventagar�v�: gerokai didesn�, kvapas aitresnis, sk��iai beveik rutuli�ki. Ir, pasak Giedriaus, �iauriai tu��iavidur�.

Mi�kinis skudutis auga dr�gnose pievose, pakrant�se, kr�muose. Da�nas. Lapai labai pana��s � gar�vos, �ventagar�v�s. 60�160 cm auk��io augalas, �ydi liep��rugs�j�.

�iedynkotis, kol dar jaunas, labai skanus. Valgomas �alias, virtas, raugintas, s�dytas. Galim d�t � salotas vietoj ridik�li�. Sako geriau nusilupt, nors verdant suverda ir nesijau�ia. Lapko�ius pjaustom grie�in�liais, ir gaunas gera sriuba (pana�i � �vie�i� kop�st�) vietoj bulvi� galim prid�t varnal��� �aknies, tinka topinambai... Lapus galim naudot kaip prieskonius.

Sosnovskio bar�tis. Nuo 1 iki 3 metr� auk��io augalas, kurio �iedynai iki 40�50 cm skersmens sk��iai. Atve�tas i� Altajaus kaln�, Lietuvoje sulauk�j�s ir plinta. Nustelbia vietin� flor�, kelia pavoj� �mogaus sveikatai, tod�l naikintinas. �ydi liep��rugs�j�, vaisiai prinoksta rugs�j�spal�. Rytuose Azijoj vietiniai gyventojai naudoja maistui. Nu�yd�jus renka br�stan�ias s�klas (j� labai daug) ir jas d�iovina, o �iem� trina ir verda tir�t� sriuba. Jose yra labai daug amino r�g��i�. Sriuboj net plaukioja riebaliniai la�eliai. Bet turi ir furanokumarin� � saul�je nudeginan�i� od� (atsiranda paraudimai, p�sl�s) ir d�l j� visa ant�emin� dalis nuodinga. (�i� jungini� i� tikro turi kiekvienas sk�tinis augalas, tik koncentracija skiriasi). Pavirus 15�20 minu�i� furanokumarinai skyla ir tada jau galim saugiai naudot maistui. Tik prisirinkt i�lieka problema... Bet kai s�klos subrend�, rinkt saugu � furanokumarinai jau suskil�. Valgomi ir jauni stiebai bei lapko�iai (bet net Giedrius nerekomenduoja prasid�t su juo, yra gi sibirinis bar�tis, kur� naudojo kai nebuvo bulvi�, kop�st� ir agurk�). Tiesa, Ainis paband� �iuo receptu pasinaudot: prisirinko br�stan�i� s�kl�, ilgai d�iovino, po to ilgai vir�, bet buvo labai aitru ir nevalgoma ir teko visk� i�mest. Kod�l nesigavo neai�ku: gal reikia s�klas d�iovint tamsoje, o �itos ir saul�s gavo d�i�damos, ir gal kas nors dar blogesnio i� t� furanokumarin� gavos?...

Galim rinkt ir vikius, pel��irnius, bet reikia labai ilgai virti (ma�iausiai dvi valandas, kol suyra visi glikozidai). O lubinais tai galima ir rimtai apsinuodyt... Gal visgi su nuodingais augalais prasid�t neverta, kai yra ir labiau valgom�...

Sibirinis bar�tis. Paplit�s Vidurio, Ryt� ir �iaur�s Ryt� Europoje, Vakar� Sibire. Lietuvoje da�nas, auga pievose, mi�kuose, pami�k�se, pakel�se, pagrioviuose, dykviet�se. �ydi bir�el�rugpj�t�. 40�150 cm auk��io augalas. Jo stiebas apaug�s plaukeliais, �iurk�tus � tuo skirias nuo kit� sk�tini� augal�. �iuos �erelius prie� valgant teks nusilupti...

Pavadinimas bar�tis ne be reikalo asocijuojasi su sriuba: bar��iai rinkti bei auginti maistui. V�liau vokie�iai atve�� burok�li�, ir bar�tis nebeaugintas. Lietuva paskutin� �alis, kur u�fiksuota (apie 1843), jog bar��iai dar masi�kai naudoti maistui � rauginti ba�kose (vietoj agurk�). Suomiai, rusai irgi valg� bar��ius...

Bar��iai turi daug cukr�, tad labai greit gerai �r�gsta ir skan�s gaunasi. Raugiant net druskos nereikia. Giedrius sako tradicin� sriuba buvo daroma por� dien� juos parauginus... Bar��i� lap� galim d�ti ir kad �r�gt� kokios kitos dar�ov�s. Dar Giedrius pataria nelabai mokantiems raugti, geriau tuo u�siimti kai m�nulis piln�ja. Raugiant per del�i� gal didesn� tikimyb�, kad suges...

Jaun� bar��i� lapai gali b�ti naudojami salotoms, sriubos ir kitiems patiekalams. Gaminant salotas su bar��i� lapais, juos galima kiek apvirti.

�iemai bar��i� galima pasiruo�ti �vairiai: marinuoti lapko�ius (prie� tai nulupus odel�), lapus galima ne tik raugti, bet ir d�iovinti. D�iovinti lapai susmulkinami ir vartojami kaip prieskoniai sriuboms ir kt. �aknys irgi vartojamos kaip prieskoniai, tiek �vie�ios tiek ir d�iovintos.

Galima j� ir u�sis�dyti: jaunus bar��i� lapus sumalti m�smale, ir 500 g lap� d�ti 100 g druskos. Po to i� j� galima virti sriubas ar naudot kaip garnyr��

I� bar��i� stieb� galim pasidaryt ir skan�st�: j� nuluptus gabaliukus 10 min virti tir�tame cukraus sirupe, po to i�d�iovinti, ir kramsnoti prie arbatos...

Sibirinis bar�tis. Paplit�s Vidurio, Ryt� ir �iaur�s Ryt� Europoje, Vakar� Sibire. Lietuvoje da�nas, auga pievose, mi�kuose, pami�k�se, pakel�se, pagrioviuose, dykviet�se. �ydi bir�el�rugpj�t�. 40�150 cm auk��io augalas. Jo stiebas apaug�s plaukeliais, �iurk�tus � tuo skirias nuo kit� sk�tini� augal�. �iuos �erelius prie� valgant teks nusilupti...

Varnal��a. Visos r��ys valgomos. Tik mi�kin� jei kur u�tiksit � palikit nesuvalgyt� (nedaug belik�, �traukta � Lietuvos Raudon�j� Knyg�). Tuo tarpu did�ioji varnal��a paplitusi visose Eurazijos vidutinio klimato srityse, Lietuvoje labai da�na, ir �ia auga kone visur, kur tik pakanka azoto.

Giedrius sako, kad skaniausiai valgosi lapko�iai, kai tik i�lind� pirmieji lapai, ir �iedynko�iai, kurie tik tik i�kelti. B�tinai nulupti, nes odel� karti (lupas lengvai, nuo inulino juoduoja rankos). �ali� lapko�i� skonis pana�us � �alios bulv�s, ir juos galima vietoj bulvi� d�ti � sriub�. Tik reikt� ilgiau pavirti. Kol Europoj nebuvo bulvi�, manoma, kad vietoj j� buvo naudojami sibirinis bar�tis, varnal��a, pastarnokai... Arba galima pavirti kok� 10 minu�i�, nuko�ti, pabarstyt druska ir pakepinti ant sviesto � gaunas ka�kas pana�aus � kalafijorus. Varnal��� �aknis galim valgyt �alias kaip salotas. D�iovintos �aknys � kavos pakaitalas. Varnal��os tinka diabetikams. Turi daug gydom�j� savybi�...

Valgiai su varnal��omis labai populiar�s Japonijoje, Kinijoje, JAV, Belgijoje, Sibiro tautel�se. Yra i�vest� ir kult�rini� veisli�. (Beje, varnal��os � dvime�iai augalai, �ydintys antraisiais metais. Maistui bei vaistams naudojamos pirmame�i� augal� �aknys.)

Usnys. Valgomos vis� r��i� usnys ir visas augalas (nuo �akn� ligi �ied�). Tik dygliukai nevalgomi... tad stieb� ar �iedynkot� teks nusilupti (ir tas gerokai pailgina pasiruo�imo valgyti proces�)... Skonis pana�us � bulv�s, verdant irgi.

Gelsvalap� usnis � vandens indikatorius � ir augantis ne prie bet kokio vandens, bet prie �altini�. Augalas kirmijantis. Jaunus lapelius, vir�utines stieb� dalis (�alia �iedyno), lapko�ius galim naudot salotom. Lapko�ius valgom nuluptus. Augalas be dygliuk� (beveik...), tod�l galim valgyt vis� net su lapais ?. I� j� daro net piure, pana�iai kaip bulvi� ko��. Gelsvalap� usn� maistui naudoja Rusai.

Paband�iau ir a� paskanauti: kartu su skudu�iais apviriau ir pakepiau svieste � skonis kaip kalafijor� su �paragin�m pupel�m, mmm?... bet i� kr�vos �oli� gavos nedidel� keptuv�... Ir nuo �i� augal� juoduoja rankos (lupant) ir dantys (jei kramtai �alius).

Garbiniuotasis dagys (margainis). Labai dygliuotas 60 � 180 cm auk��io augalas. Auga pakrant�se, paupi� kr�mynuose, mi�kuose. Stiebai stori, m�singi, ma�daug kaip agurkai (bet v�liau labai sumed�ja). Pla�iai i�plit�, auga ir Azijoj.

Dilg�l�. Arealas apima Eurazijos vidutinio klimato zon� iki Ryt� Sibiro. Auga ten, kur yra azoto perteklius, derlingesn�se �em�se. Artimos ank�tiniams. Paruo�imas valgymui: nupurtyt vabzd�ius, tada galima plikyti arba "sukamuoliuoti" tarp deln� (kiek ma�iau, visi i�skyrus Giedri� susidilgino ...), plaukeliai susitrina ir tada galim d�t � salotas. Jei noris tik paragaut kok� vien� kit� lap�, tai galim j� sulankstyt � kamuoliuk� lie�iant tik apatin� lapo pus� ir d�t i�kart tarp dant�, kur dilginantys plaukeliai sutrinami labai efektyviai...

Sriubas galim virti lygiomis dalimis mai�ant dilg�li� ir r�g�tyni� lapus, bei visaip kitaip...Sriuba gaunas pana�i � �uvien�, rieboka. Dilg�li� kaloringumas pana�us kaip bulvi�, dvigubai kaloringesn�s nei morkos, turi labai daug gele�ies...

Galima raugti: kilogramui dilg�li� reikia ma�daug 50 gram� druskos. Surenki, supjaustai, sluoksniuoji su druska, paslegi � �r�gsta per savait�. Tinka garnyrui. Kvapas gali pasirodyt �tartinas ?...V�siai laikosi ilgai. Dalis ir sugenda... galim marinuot, �aldyt, d�iovint ir naudot kaip prieskon�, arbat�. Galim s�dyt � tada kilogramui dilg�li� reikia apie 150 gram� druskos. I� prad�i� skonis keistokas, bet po to skanu, tinka prie bulvi� ko��s.

Gruzijoje kepama kiau�inien� su dilg�l�mis, kitur verdami jomis �daryti kold�nai... (nema�ai recept� galim rasti S. Obelevi�iaus knygoje).

Dilg�li� baktericidin�mis savyb�mis gali pasinaudoti �vejai � dilg�l�mis perklota �uvis ilgiau nesugenda.

Did�ioji dilg�l� pagal chemin� sud�t� yra vienas naudingiausi� �mogui augal�. Stabdo kraujavim�, didina kraujo kre�um�... Ir turi daug vaistini� savybi�...

Me�kinis �esnakas arba �erem�a (�erem�a vadinamos dvi �esnak� r��ys, ne�inau kaip antroji vadinasi lietuvi�kai). Lietuvoje reti, �traukti � Lietuvos Raudon�j� Knyg� (V kategorija). Auga �ksm�tuose lapuo�i� mi�kuose. Lapai pana��s � pakalnu�i�. Valgymui, rauginimui, marinavimui renkami iki �yd�jimo. Anksti pavasar� tai vertinga dar�ov�, nes lapuose gausu vitamino C. Jei �inai kur auga daug �erem�os � tai ma�� svog�n�li� gali rast visada. Tos kitos r��ies renka daugiausia kotelius (rauginimui).

Norint u�siauginti � sodinti humusingoje, dr�gnesn�je dirvoje.

Rauginimas: pritrombuoji stiklain� �esnak� ir litrui lap� (galim d�t ir vis� augal�) � ma�daug du arbatiniai �auk�teliai druskos. Perbarstai, perbarstai... ir u�pili �iltu virintu vandeniu ar net kar�tu. U�dengi skudur�liu, paslegi, per savait� �r�gsta ir tada laikai �altai. Sako pana�u � agurkus su �esnakais.

�akniastiebyje yra krakmolo, baltym�. Maistingiausi ruden� ir pavasar�, bet tada labai �alta juos krap�tyt i� vandens... Amerikie�iai atliko eksperiment�, kurio metu i� viename hektare surinkt� �vendr� �akniastiebi� buvo gaminami miltai. Milt� gavosi beveik tiek pat, kiek j� gaunama i� hektare augan�i� kvie�i�. Ir milt� skonis prakti�kai toks pat, sunku atskirt... �akniastiebiai d�iovinami ir malami. Tuos miltus galim daryt ir vasar�, tik, kogero, gaut�si ma�iau. �akniastiebius galima d�ti � sriub� � duoda sriubai tir�tumo, nes yra krakmolingi.

Labai skan�s pavasar� tik i�lind� �gliai, augantys nuo �aknies. Vasar� jau sukiet�ja.

Skaniausios vir��n�s, kai �ydi. "Vyri�ka" burbuol�s dalis (pati vir��n�l�) labai maistinga. Viduje yra pagaliukas, tai jo nevalgom, o ta byranti dalis, pilna �iedadulki�, tikrai labai skani. Ind�nai rinko juos paplot�liam, blynam kepti. Galima ai�ku ir sriubas virti.

"Moteri�ka" burbuol�s dalis (�emiau vir��n�s, v�liau paruduoja ir lieka vir�uje). Sako, nevisiem skani, bet �iaip tikrai visai nieko.

Lapai iki pirm� �aln� (po �aln� pasidaro trap�s) tinka kilim�liam, d��ut�m pint. Sud�iovinti pav�syje sumink�t�ja ir pasiduoda lenkimui. Lapo viduje yra pertvar�l�s ir oro tarpai �> auk�ta �ilumin� var�a.

Bandymas i�sikept ind�ni�k� blyn�: d�jau ne tik "vyri�k�", bet ir "moteri�k�" vir��n�s dal�. sumai�iau trij� r��i� blynus, ir visi gavos skan�s. Taip kad ta "moteri�ka" dalis, �alia ar jau ir prad�jus truput� ruduoti, yra tikrai skani. Beje, nuo �vendr� juoduoja rankos.

Liekninis viksvameldis. �olinis 30�100 cm auk��io augalas. Auga kur daugiau dr�gm�s, bet ne stovin�iam vandeny, o pakrant�se (taip pat �altiniuotose pievose, �lapiuose mi�kuose, kr�mynuose). Valgoma mink�tesn� �viesesn� dalis, esanti ar�iau �akn�. Pavasar� b�na m�singas ir mink�tas, po to i�t�sta, suplon�ja. Su jokiais nuodingais nesupainiojamas (galim supainiot nebent su viksva, bet jos t� pa�i� dal� irgi galima valgyt). Krakmolingas, baltymingas, rie�ut� skonio. Galim d�t � salotas.

Sk�tinis b��is (Jakutijos duona). Rausvai �ydintis 40�150 cm auk��io augalas. Auga l�tai tekan�i� ir stovin�i� vanden� pakra��iuose vandeny ir pakrant�se. �akniastiebis valgomas �alias ar virtas, miltai gaunasi pana��s � kvietinius.

Nendr�s. Galima valgyti pavasar� tik i�lindusius jaunus daigus (�alius arba raugintus). Nendri� �aknys (kieti tu��iaviduriai �akniastiebiai, nuotrauka de�in�je) turi daug cukraus. Jas verdi verdi, kelis kartus, vis� dien�...ir �manoma gaut sirup�...

L�gn�s. Auga stovin�iuose ir l�tai tekan�iuose vandenyse. Termi�kai apdorotos �aknys i� kar�i� pasidaro sald�ios ir valgomos (galim kept �arijose �vyniojus lapuose). Galim bandyt daryt miltus...

Pu�ies galima rinkti i�brinkusius sald�ius pumpurus, kol spygliai dar nepasirod�. Kada i�lenda spygliukai � �glis jau b�na peraug�s. Juose daug vitamino C, baltym�. Su sakais galim prasivalyt mikroflor� arba d�t ant �aizd�. Band�iau d�t skyst� sak� ant nedideli� �aizdeli� � visai pad�jo. Kedr� keru�i� sakai irgi pad�jo � ant vir�aus u�spaudus kok� mink�t� lapel� ir apri�us �ole ar si�lu, dar ir ne�lampa bent kur� laik� jei lyja ar plaukiant.

Maumed�io, egl�s jaunus �gliukus (spygliukus) galima tro�kinti ar d�ti � salotas. R�g�t�s, su daug vitamino C. �i� med�i� �gliuk� prisirinkt valgymui �manoma ir kiek v�liau nei pu�ies.

Varpotoji glauden� auga mi�riuose ir lapuo�i� mi�kuose, pami�k�se, kr�muose. �ydi bir�el�liep�. Ligi �yd�jimo ant�emin� dalis visa valgoma, o ir �aknis saldi (tikrai skani). Tinka salotoms su grietine. Afrodiziakas, veikia moteris.

��uolo gil�s � neblogas maisto �altinis, tik reikia mok�t paruo�t... ��uolas turi daug tanin�, raugini�, kar�i�j� med�iag�. Paruo�imas: nulupti gil�s �iev�, dalinti � kokias 4 dalis. Tada mirkyti kei�iant vanden� 5 � 6 kartus per dien�. Arba � puod� �d�t 1�2 �auk�telius pelen�, pavirt apie pusvaland�valand� (�armas i�traukia kar�i�sias med�iagas � vanden�), nupilti, i�d�iovinti. Tada galim skaldyt ir virt kaip kruopas, ar daryt miltus ir ka�k� kept. (Manau lengviausia giles susmulkint prie� d�iovinant.) Miltai nekart�s arba �iek tiek kartumo gali ir likti. (Giedrius band� kept blynus, sak� skonis specifinis ).

Band�iau mirkyti kei�iant vanden�, tai kartumas suma��jo ne�ymiai (gal ir per retai j� kei�iau)... Brolis irgi band� � rado informacij�, kad geriausia juos sumerkti upelyje, sud�jus � kok� tinklel�, kad nuolat tek�t� vanduo ir palikti ten bent parai. Po to dar truput� juos pavir�, ir kartumas tikrai dingo.

Ai�ku, galim dar pasidaryti gili� kav�. Skirtingais b�dais... Recept� galim rast ir internete. Esm� vis ta pati: i�luk�tent, pasmulkint pusiau ar ketvir�iais, virti (piene arba vandeny), susmulkinti (lengviausia t� padaryt sumink�t�jusias po virimo giles sumalant m�smale), i�d�iovinti. Po to truput� paskrudinti orkait�j ar kaip sugalvoji. (Prosenel� dar sud�iovindavo susmulkint� mork�, jas kartu su paruo�tom gil�m skrudindavo pa�lakstant grietin�le, ir po to dar prid�davo cinamono, meduoli� prieskoni�...) Kad gili� kava geriau pritraukt�, j� reikia pavirti (ne tik u�pilti) arba jau paruo�tas giles (ma�daug kruop� smulkumo) dar sumalti kavamale. Skaniausia u�balinta arba virta piene (subjektyvu ), pana�u � kakav�.

��uolo lap� galima �d�ti raugiant agurkus � d�l tanin� jie sur�g� b�na kietesni.

Juodasis serbentas auga dr�gnuose ir �lapiuose mi�kuose, juodalksnynuose, kr�mynuose. M�gsta �iaurin�s ekspozicijos �laitus (ir juose geriau dera). Labai gausiai dera Sibire (ant laukini� kr�m� ten daugiau uog� nei ant kult�rini� veisli�). Ir Lietuvoj yra ne tik kult�rini�, bet ir laukini� serbent�. �aki� rajone, �iaurin�je Nemuno pakrant�j �mon�s "eina mi�kan serbent� rink"... Serbent� lap� galima d�t raugiant.

Dilgialapis katil�lis. Daugiametis, �eriuotas augalas, a�triomis stiebo briaunomis. Auga derlingesn�se �em�se, pami�k�se, lapuo�i� ir mi�riuose mi�kuose. �aknys gan m�singos, nulau�us b�ga geltonas pienelis. Galim naudoti kaip morkos analog�.

Vaivoras (girtuokl�s). Galim valgyti jaunas �akeles su lapais. Ir uogas, be abejo.

P�telis (pievinis, valgomasis) � maistinis�vaistinis augalas. Nuskynus b�ga pienas. Pavasar� galim valgyt stieb�, �aknis. O peraugusio galim skabyti pa�astinius �gliukus � skonis pana�us � rie�uto.

PRIESKONIAI IR ARBATOS

Tr�ka�ol� (Cikorija). Paplitusi Eurazijos vidutin�se platumose, kituose �emynuose u�ne�ta. Lietuvoje da�na kalkinguose dirvo�emiuose (pakel�se, pagrioviuose, �laituose, gyvenviet�se). �ydi liep��rugs�j�. Labai nuo seno vartotas maistui augalas. J� lapus galim d�ti � salotas, tik jie kart�s, tai reikia paruo�ti: kar�ius lapus (cikorij�, kiaulpieni�...) sumerkti � pas�dyt� vanden�, ir per kok� pusvaland� druska ma�daug i�traukia t� kartum�. Ma�ina cukraus kiek� kraujyje ir tinka diabetikams. �akn� nuoviras Kaukaze vartojamas kaip organizm� stiprinanti priemon�. Yra i�vestos ir kult�rin�s cikorijos formos. Turi daug vaistini� savybi�.

I� �aknies, �ias i�d�iovinus ir paskrudinus, galima pasidaryti kavos pakaital�. Cikorij� "kava" imta gaminti dar XVIII a.

Tr�ka�oles dar galim naudoti kaip gyvuosius laikrod�ius � �iedus suskleid�ia apie 17 valand�.

Kiaulpien�. Paplitusi visoje Europoje, Azijoje, Sibire. I� �akn� galim pasidaryti ka�k� pana�aus � kav�. Lapai valgomi, j� galima d�ti � salotas, sriubas. Turi daug vaistini� savybi�, ypa� �aknys (preparatai padidina vis� vidaus liauk� sekrecij�)...

Siauralapis gaurometis (O�ro��). Auga skynimuose, mi�kuose, kirtimuose, u�augan�iose gaisraviet�se. Iki 150 cm auk��io u�augantis augalas, �ydi liep��rugs�j�. Paplit�s Europoje, Azijoje, �iaur�s Amerikoje.

...Sako rusai vis pirko arbat� i� skandinav�, o tie specialiai degindavo mi�kus ir augindavo, fermentuodavo, d�iovindavo (nors Rusijoj �i� �oli� pilna nat�raliai ve�i)....

Lapai arbatai renkami iki �yd�jimo ir �yd�jimo metu (renkami ir �iedai). Galim pasiruo�t skirting� arbat�oli�:

1. Koki� par� pavytinam, padarom raitinukus tarp deln� ir d�iovinam paprastai (t.y. kaip ir bet kokias �oles � pageidautina pav�sy, gerai v�dinamoj patalpoje kur n�ra labai kar�ta ir ant d�iovinam� augal� nekrenta tiesioginiai saul�s spinduliai). Gaunas ma�daug �aliosios arbatos analogas, silpnai pafermentuota.

2. Jei nori pasidaryt stipriau pafermentuot� (pana�esn� � juod�) arbat�: par� pavytini (geriau lapus nuskabyti nuo stieb�), pritrombuoji t� lap� � kok� stiklain�, pridengi j� dr�gnu skudur�liu ir dedi �iltai, kad fermentuot�si (galim d�ti � orkait� arba saul�kaitoje susukus vis� ind� � juod� med�iag�. Arba po kokiu stogu kur kar�ta. Arba �statyt � �ilto vandens puod�, u�dengt ir suvyniot � patalus, ir kartais pa�iltint vanden�, taip fermentuojasi ilgiau). Lape vyksta r�gimas, jis i� �alio pasidaro rudas, atsiranda geras aromatas ir tada reikia staigiai i�d�iovinti (ant ma�os ugnies puode kedent�mai�yt rankom ir greit i�d�i�na, arba orkait�j). Skonis gaunamas tikrai kitoni�kas lietuvi�kos augmenijos tarpe, bet darbo yra...

3. Galim ir �iaip tiesiog susid�iovint ? normalaus �oli� skonio arbata...

Galim valgyt jaunus �glius. Skoniu kiek pana��s � smidrus, �paragus. �iedus galima d�ti � sald�ias salotas.

Kai nu�ydi � papursta p�kais. Sibire p�kus naudojo kim�t pagalv�m, �iu�iniam. Gaurome�iai da�nai auga tarsi plantacijomis, nes m�gsta �sikurti gaisraviet�se, kirtaviet�se... ir tokiose vietose gan lengva j� pririnkti daug.

�akniastiebiai � galinga sistema po �eme. �aknis d�iovindavo miltams ir mai�ydavo juos su kitais. Bet �ie turi aitr� kvap�, ir tik tre�ius metus i�sikvepia. �od�iu ilgas procesas...

I� gaurome�io dar galim i�gaut pluo�t�. Susuki du �ni�relius ir leidi susisukt � vien�. Sibire i� j� darydavo tinklus.

Raudon�lis m�gsta sausas dirvas, saul�tas vietas. Auga pami�k�se, �laituose, prie upi�, kur molingas dirvo�emis. Prieskonis m�sai (ypa� �v�rienai). Skani arbata. Bet negalima ilgai gerti. Moterim i�reguliuoja cikl�.

Europin� pipirlap�. Auga lapuo�i� ir mi�riuose mi�kuose (�alia �ibu�i�), lapai inksti�ki. Galim naudoti skrand�iui plaut. Sukelia pykinim�, tai faktas, kad juo neapsinuodysi, nes i�vemsi... L�tiniam alkoholizmui gydyti darydavo �akniastiebi� i�traukas, duodavo kartu su �napsu gert ir taip pykindavo, kad po to nebesinor�davo... Ma�ais kiekiais galim naudot kaip prieskon� vietoj kvapni�j� pipir� (bet po terminio apdorojimo, nes kaitinant jo skonis i�sikvepia).

Lipikas. Galim daryt g�rim� kaip arbat�, gaiv�.

�emuog�. Sezono metu suvalgius tris litrus uog� � gele�ies atsargos pasipildys visiem metam (hmm). �emuogi� lapus galim fermentuot kaip ir gaurome�io, ir daryt i� j� arbat�. (Skani �velni arbata gaunas �emuogi� lapelius sumai�ius su d�iovintom j� uogom ir jazmin� �iedais. Arba �emuogi� lapeliai su �iek tiek m�t�.)

Nakvi�a gali pakeist burok�li� sriub� (i� lap�), laisvina vidurius. Moterim sureguliuoja hormonus. S�klos kaip aguonos smulkios, galim valgyt jas v�lyv� ruden� � �iem� (kol pauk��iai nei�ne�a). I� pernyk��io sauso stiebo galim gaut ger� tvirt� pluo�t�.

Pelkin� vingioryk�t� � aspirinas (mal�ina skausm�). Galima gerti �ied� arbat�. Dar galima daryti gaiv�: vandeny pamaigai vingioryk�t�s �iedus (ar palieki mirkti pernakt), �la�ini citrinos sul�i� ir �dedi medaus arba cukraus � skanu...

Norint gauti vaist� (�ia apskritai apie augalus, ne apie ka�kuri� konkre�i� r���) � augalus reikia rinkt tokioje aplinkoje, kur jie kankinasi: tuomet jie turi daugiau veikli�j� med�iag�. Deda paj�gas kovojant u� i�likim� �> i�skiria daug cukr� � > mikoriz�je mikroorganizmai u� cukr� atiduoda visokias geras med�iagas. Ir atvirk��iai � norint tiesiog pavalgyti, daug negalvojant apie sud�ting� augalo chemini� jungini� rinkin�, geriau augalus skinti ten, kur jiems augti lengva (pvz. auga i�tisas s��alynas ir augalai ve�l�s).

P.S.: �ygyje (ryt� Sibire), kuriam ruo�damiesi �iais augalais dom�jom�s, badauti ties� sakant neteko. Bet ne tod�l, kad b�t� aps�iai �aliav� �itie augalai � joki� �vendr�, dilg�li�, usni�, varnal��� ar sibirini� bar��i� ani vieno... Na, i� �ia min�t�j� buvo �iek tiek serbent�, bet ne juod�j�, o raudon�. Ir vaivor� bei pu��/kedr�, tik kadangi ruden�jo, tai vietoj pavasarini� lapeli� ir spygliuk� m�gavom�s uogom ir kedro rie�ut�liais � puikia rudenine alternatyva... Tikiuosi ka�kam i� j�s� �ita informacija bus naudinga, jei ne tolimuose �ygiuose � tai Lietuvoje. Juk visada smagu ant pe�i� ne�tis ma�iau svorio ir dar bent truput� labiau pa�inti tai, kas �ia pat... Skanaus ir ger� �ygi�.

Informacijos �altiniai:

Daugiausia tai, k� pasakojo ir rod� Giedrius Vaivilavi�ius. A�i� jam.

Sigu�io Obelevi�iaus knyga "Kas po kojomis �aliuoja" (Kaunas, Lutut�, 2011)

K�stu�io Kazimiero Vilkonio knyga "Lietuvos �aliasis r�bas" ( Kaunas, Lutut�, 2008)

O. Raga�inskien�s, S. Rimkien�s ir V. Sasnausko knyga "Vaistini� augal� enciklopedija" (Kaunas, Lutut�, 2005)

Paprastoji gar�va

Kair�je � �ventagar�v�, de�in�je � skudutis

Sosnovskio bar�tis

Sibirinis bar�tis

Varnal��a

Gelsvalap� usnis

Did�ioji dilg�l�

Me�kinis �esnakas

�vendras

Liekninis viksvameldis

Varpotoji glauden�

Dilgialapis katil�lis

Tr�ka�ol� (cikorija)

Siauralapis gaurometis

Europin� pipirlap�