Tekstas: Jurgita Sorokait�, Alvydas Barzd�nas

2004 06 10

Dauguma sud�tingesni� sportini� turistini� mar�rut� driekiasi negyvenamuose rajonuose. Tod�l tokios kelion�s vyksta autonomin�mis s�lygomis, t.y., keliautojas ar keliautoj� grup�, i��jusi � �yg�, nekontaktuoja su civilizuotu pasauliu ir negali jo metu papildyti savo resurs� �moni� sukurtomis g�ryb�mis. Viskas, ko reikia keli� savai�i� ar net m�nesi� i�gyvenimui laukin�je gamtoje � drabu�iai, b�stas, �rankiai, ginklai, speciali gamtini� kli��i� �veikimo �ranga, maistas, vaistai ir pan., turi sutilpti � kuprin�. Ta�iau, jei ta kuprin� svers tiek, kad eisime "nosim �em� ardami", o pagrindiniu kelion�s tikslu taps savo mantos pertempimas i� ta�ko A � ta�k� B, ka�in ar daug gra�i� �sp�d�i� parsive�ime i� tokio �ygio.

Tad k� pasiimti � kelion�, kad sunkus "�erpo", darbas neu�go�t� pa�intini�, estetini� ir rekreacini� �ygio tiksl�? �iuolaikiniai civilizacijos pasiekimai leid�ia gerokai suma�inti asmenini� daikt�, stovyklos reikmen�, bei specialios turistin�s �rangos svor�, lyginant su tuo, kas buvo prie� 20 ir daugiau met�, � brezento ir gumos am�iuje". Sunkiausia palengvinti maist�. �ia mokslo ir technikos pa�anga nedaug k� gali pad�ti. Ir jeigu trumpuose, 1 � 2 sud�tingumo kategorijos �ygiuose, kur kuprin�s svoris nedidelis, maisto parinkimui didesnio d�mesio neskiriama, tai, ruo�damiesi sud�tingesnei kelionei, pradedantys turistai i�kart susiduria su �ia problema.

Kadangi sportinis turizmas, kaip ir bet koks kitas sportas, susij�s su didel�mis energijos s�naudomis, turisto meniu sudarymo principai diametraliai prie�ingi �iais laikais madingoms dietoms, vegetarizmui ir �vairioms lies�jimo programoms. Maistas �mogaus organizmui � energijos �altinis ir statybin� med�iaga. Be to jis turi b�ti ne tik kaloringas, bet ir subalansuotas pagal baltym�, riebal� ir angliavandeni� kiek�. Apytikslis �i� komponent� santykis 1:1,2:4,6, ta�iau jis priklauso nuo �mogaus am�iaus, veiklos pob�d�io, sveikatos, klimatini� s�lyg� ir kit� veiksni�. Pavyzd�iui, sunkiame slid�i� �ygyje, esant �emai oro temperat�rai, turisto meniu turi b�ti �ymiai didesnis procentas riebal�, o keliaujant p�s�iomis saul�s kepinamoje dykumoje � angliavandeni�.

�nekant apie energijos s�naudas, tai, net nesant didesniam fiziniam kr�viui, pagrindini� organizmo gyvybini� funkcij� palaikymui, maisto �sisavinimui ir stovyklos �rengimo bei prie�i�ros darbams turistas per par� i�eikvoja apie 2000 kilokalorij� energijos. Pa�iam mar�ruto �veikimui vidutinio sunkumo (ma�daug 4 sud�tingumo kategorijos) �ygyje, priklausomai nuo turizmo r��ies, treniruotumo, klimatini� s�lyg�, kasdien i�eikvojama dar 1700 � 3300 kilokalorij�. Taigi, i� viso � 3700 � 5300 kcal per dien�. �mogaus organizmui neatsitiks nieko blogo (jei neskaitysime keli� kilogram� svorio praradimo), jei 2�4 savai�i� laikotarpyje tre�dalis i�eikvotos energijos nebus kompensuota. Tod�l, norint apriboti kuprin�s svor�, vidutinio sunkumo �ygyje pakanka dienos maisto normos, suteikian�ios 2500 � 3500 kcal energij�. Parinkus pakankamai kaloringus, �vairius ir subalansuotus pagal baltym��riebal��angliavandeni� santyk� produktus, �ias energijos s�naudas kompensuoja 600 � 800 g. maisto. Kaip pavyzd� pateiksime "Viking�" vandens turizmo klubo jau 20 met� naudojam� maisto s�ra�� (�r. lentel�).

�inoma �is s�ra�as yra tik pagrindas, kuris koreguojamas priklausomai nuo turizmo r��ies, klimatini� s�lyg�, konkretaus �ygio pob�d�io, �ygio dalyvi� lyties, am�iaus, �pro�i� ir kit� veiksni�. Be to, sudarant �� s�ra�� atsi�velgiama � tai , kad dalis keliautoj� energijos s�naud� bus kompensuojama vietiniu gamtoje surastu maistu (�uvimi, m�sa, uogomis, grybais). Keliaujant tokiomis s�lygomis, kai savo meniu ne�manoma papildyti vietoje vitaminingu augaliniu maistu, � �� s�ra�� reik�t� �traukti d�iovintus vaisius, vitaminus.

Vietin�s gamtos g�rybi� vaidmuo �ymiai i�auga kritin�je situacijoje, kai �ygio metu prarandami su savimi atsive�ti maisto produktai. Da�nai populiarioje literat�roje rekomenduojama tokiu atveju maitintis grybais, uogomis, �vairiomis �ol�mis, vabzd�iais bei j� lervomis ir pan. Realiai min�tas augalinis maistas ma�ai kaloringas, nebent uogos, ypa� er�k�tro�i� (apie 1000 kcal/kg) gali �iek tiek kompensuoti �mogaus organizmo energijos s�naudas. Vabzd�iai � psichologi�kai toli gra�u ne kiekvienam priimtinas maistas, be to ir surasti pakankam� jo kiek� ne taip paprasta. �ymiai prakti�kiau �iuo atveju pasiie�koti varli�, gyva�i�, smulki� grau�ik�. Dar realesnis maisto prasimanymo b�das � �vejyba. Net neturint joki� �vejybos �ranki�, �manoma pasigauti �uvies vietoj tinklo panaudojus palapin�, drabu�ius, nusipynus bu�ius i� vyteli� ir pana�iai. Valui galima naudoti sintetinius si�lus i� striuk�s, palapin�s, i�pintos virv�s. Kabliukai gaminami i� konserv� d��u�i� skardos, vini�, segtuk�.

Prasimanyti maisto med�iojant �ymiai sunkiau. Net turint med�ioklin� �autuv�, tam reikia daug laiko, kantryb�s ir �g�d�i�. Kaln� taigos s�lygomis realiausias laimikis � jerub�s, burundukai, vover�s, o ypa� po akmenimis gyvenantys �ienkrov�liai (da�nai vadinami �vilpikais), kuriuos galima sumed�ioti i� papras�iausio savo gamybos lanko.

Kas lie�ia augalin� maist�, prakti�kiau pasiie�koti kaloringesni� ir didesniais kiekiais aptinkam� r��i�. Piet� Sibire, Uralo rytiniame �laite rugpj��io � rugs�jo m�nesiais galima maitintis kedro rie�utais. Altajuje, Sajanuose, palei Baikal� ant uol� auga daugeliui gerai pa�ystamas ir arbatai naudojamas badanas. Ta�iau ma�ai kas �ino, kad i�mirkytos ar pavirintos badano �aknys valgomos. Kadangi badanas sudaro i�tisus s��alynus, o jo pir�to storumo �aknys siekia iki metro ilgio, tai �io augalo tiekiamas maisto atsargas galima skai�iuoti tonomis. Kitas dideles valgomas �aknis turintis augalas � tai raudonoji �aknis (Hedisarum obscurum) /rusi�kai � kopee�nik/ auganti taip pat Piet� Sibiro kaln� �laituose bei Arkties rajonuose. Did�iul�, kartais rankos storumo �io augalo �akn� labai m�gsta me�kos. Ta�iau i�kasti j� i� akmeningo grunto gana sunku. �iaur�s tundroje yra ir daugiau nema�as krakmolingas �aknis turin�i� augal�. Tai bulv�s skon� turinti klaitonija (Claytonia acutifolia), nordosmija (Nordosmia frigida), komi� kalboje vadinama lapkoru, gyvagimd� r�gtis (Polygonum viviparum), ��sin� sidabra�ol� (Potentilla anserina) ir daug kit�. Mums visiems gerai pa�ystama �ventagar�v� (Angelica archangelica) Altajuje i�auga iki 3 metr� auk��io. Jauni jos stiebai valgomi pana�iai kaip rabarbarai. Amerikie�iai net verda i� j� ko�� su cukrumi. Grenlandijoje tai bene vienintelis nuo sen� senov�s eskim� vartojamas �alumynas. Valgomi taip pat jauni papar�io �gliai, nendri� bei meld� �gliai su �akniastiebiais, i� b�dos net pu�ies, ber�o, drebul�s ir kit� med�i� luobas (�iev�s viduje esantis mink�tas sultingas sluoksnis). Rusijoje bado metais �i� med�i� �iev� ne kart� gelb�jo kaimie�ius nuo mirties.

Kalorij� tokiame maiste ai�ku nedaug. Tod�l, keliaujant po Sibir�, geriau nepamesti kuprin�s su lietuvi�kais la�iniais, kad paskui netekt� grau�ti ber�o ar pu�ies.