Tekstas: Alvydas Barzd�nas

2004 06 10

M�s� dienomis pasaulyje beveik nebeliko nepraplaukt� didesni� upi�, kokios sud�tingos jos beb�t�. Net gars�j� "Karagemo prasiver�im�" Arguto up�je Atlajuje, bandymai �turmuoti kur� iki �iol baigdavosi tragi�kai, pernai s�kmingai �veik� sibirie�i� komanda, vadovaujama garsaus rus� vandenininko�ekstremalo Sergejaus Lagodos. Beje ir iki �iol nepraplaukt� pasaulio upi� "Everest�" � Brahmaputr� Lagoda seniai pasiruo��s �turmuoti, tik vis dar tr�ksta pinig� ekspedicijai. Siekimas atrasti naujus ne�inomus mar�rutus ir praplaukti visk�, kas �niok��ia nepaliaujamai stumia vandens turistus � pa�ius kaln� upi� auk�tupius, kur vandens nedaug, ta�iau krenta jis i� didelio auk��io kriokli� kaskadomis siauruose kanjonuose su daugybe akmen� ir uol� nuolau�� vagoje. Toki� mar�rut� �veikimui reikia ma��, labai manevring� ir atspari� laiveli�, kaip taisykl�, vienvie�i� , nes bet koks dvivietis vienkorpusinis (katamarano gabaritai tokioms up�ms per dideli) laivas, ypa� valdomas baidariniais irklais, negali efektyviai manevruoti, esant dideliam kli��i� tankumui, tiek d�l savo ilgio, tiek d�l ekipa�o veiksm� nesuderinamumo. Tai tas pats kas leistis nuo kalno slalomine trasa dviese vienomis ilgomis slid�mis.

Tokiais mar�rutais da�niausiai plaukiama polietileniniais kajakais. Jie labai efektyviai valdosi (ai�ku, irkluotojas irgi turi b�ti auk�tos kvalifikacijos), nebijo sm�gi� � akmenis, hermeti�kai u�sandarinamas kokpitas neprisisemia vandens, o apsivertus nesunkiai v�l pastatomi "ant kylio". Civilizuotuose kra�tuose, kur beveik kiekvieno mar�ruto prad�i� galima pasiekti automobiliu, kajakininkai baigia �sisavinti pa�ius ma�iausius upelius. Ta�iau � nuo�alius negyvenamus kaln�, taigos ar d�iungli� rajonus nusigabenti polietilenin� kajak� galima nebent mal�nsparniu, tod�l �ia vandeninink� laukia dar daug atradim�. Bet tam reikalingi lengvi ir kompakti�kai susipakuojantys laiveliai, kuriuos galima b�t� ne�tis p�s�iomis � mar�ruto prad�i� de�imtis ar net �imtus kilometr�. Ekspedicijose tam tikslui, kaip taisykl�, naudojamos pripu�iamos plaukimo priemon�s. Ta�iau net patys geriausi �iuolaikini� pripu�iam� kajak� modeliai, kaip pavyzd�iui, Padillac (gamintoja Hyside Inflatables), Force (Aire), Skaut � 3,6 (Raftmaster), Vaterflai (Timetrial) nors ir turi plaukimui audringame vandenyje b�tin� savaiminio sausinimo sistem�, nepritaikyti �uoliams nuo kriokli� ir kovai su stipria srove prispaudimuose.

�ia reikalingas didelis bort� t�ris, smarkiai u�riestas auk�tyn laivo priekis ir ypa� kruop��iai apskai�iuota forma, bei t�rio pasiskirstymas. Tuo labiau, kad laivelis privalo pasi�ym�ti ir neblogu eiklumu ramiame vandenyje, nes nusileidus nuo kaln�, kad pasiektum civilizacij�, gali tekti kelis �imtus kilometr� irtis ramia upe. Be to laivelio, kur� norima ne�tis � mar�rutus su ilga p�s�i�ja dalimi, svoris netur�t� vir�yti 10 kg, tuo tarpu kai min�ti modeliai sveria 15 � 20. Taigi, reikalavimai grie�ti ir, atrodo, sunkiai suderinami tarpusavyje.

Prisipa�insiu, kad ma�i sraun�s upeliai mane traukia nuo vaikyst�s. Gimiau nuo�aliame Auk�taitijos vienkiemyje, kur �iem� pusnys siekdavo namo stog�, kovo pabaigoje virsdamos ver�liais vandens srautais, kuri� �niok�timas tyliais vakarais aid�davo visoje apylink�je, nes sodyba stov�jo ant kalniuko vidury lauk�. Rytais eiti � mokykl� da�nai tekdavo �lapiam, nes polaid�io vanduo, paplov�s lauko kelius ir vie�kelius, ne tik semdavo guminius batus, bet ir i�versdavo i� koj�. Ir t�sdavosi pavasario potvynis gana ilgai, � jau pra�ydus lomose purienoms, mes, vaikai, tais laikinais pavasariniais upeliais dar leisdavome i� topolio �iev�s i�skaptuotus laivelius.

V�liau, prad�j�s plaukioti kaln� up�mis, da�nai po sunkaus per�jimo per kalnag�br� stov�davau netoli ��lstan�io kaln� upelio i�tak� ir su apmaudu galvodavau, kod�l reikia tempti nepraeinamu kanjonu sunki� kuprin� su visa vandenininko manta dar 20 � 30 kilometr� �emiau, kol padaug�s vandens ir suma��s nuolydis.

Kad taip galima b�tu prad�ti plaukti nuo pat ledyno ar e�ero up�s i�takose, kur baltas nuo put� vanduo lekia siauru akmeniniu loviu, �okin�damas per akmenis ir puldamas kriokli� kaskadomis. Manau, kad tokios mintys ateidavo � galv� ne man vienam, ta�iau prie� 20 met� jos buvo erezija ir kvaila svajon�. Vis d�lto 2000 met� pavasar�, po eilinio plaukimo nusekusia Bra�uole ry�ausi �it� svajon� �gyvendinti. Bra�uol�, �inoma, ne kaln� up�, ta�iau plaukiau a� ja ekspedicine valtimi, turin�ia storus bortus. Pasteb�jau, kad jei plauki vienas, tokiai didelio t�rio val�iai u�tenka keleto centimetr� gylio, o siaurose pra�jimuose tarp akmen� galima pastatyti laivel� �onu, atsigulus ant borto � d�l didel�s borto keliamosios galios valtis net nesiruo�ia virsti. Lygiai taip pat didelis borto t�ris gelbsti ir prispaudimuose prie akmen� ar med�i�. Kod�l gi nepadarius �ymiai ma�esn�s ir manevringesn�s pripu�iamos valties, bet su tokiais pat storais bortais? Ir su storu, bet skyl�tu dugnu, kad slenkstyje �li�k�tel�j�s � vid� vanduo tuoj pat i�b�gt�, ir valtis toliau likt� valdoma? Be �ito ne�manoma plaukti per i�tisines kli�tis.

Savaiminio sausinimo sistema Amerikoje jau buvo �inoma ir naudojama raftuose nuo Vietnamo karo laik�. Prie� kelet� met� ji buvo prad�ta naudoti ir pripu�iamuose kanojose bei kajakuose. Tik amerikoni�k� kajak� ir kanoj� bort� diametras paprastai nevir�ijo 33 cm, tuo tarpu mano bandymai rod�, kad srauniame vandenyje plaukiant per kli�tis reikia bent 36 cm. Dirbau a� tada lietuvi�kus pripu�iamus laivelius nesud�tingiems turistiniams �ygiams gaminan�ioje firmoje "Upi� klaj�nas". �inoma, retkar�iais gaudavome u�sakym� ir i� rimt� turist� katamaranams, ta�iau pagrindinis pragyvenimo �altinis buvo "Meros", ekspedicin�s valtys ir plaustai, kurios, pagal poilsiautoj� arba �vairi� mokslinio tyrimo institut� pageidavimus tur�jo b�ti kuo erdvesn�s ir su sausu dugnu be joki� ten moderni� vakarieti�k� gudrybi�. Mintis apie plaukim� tokia valtimi rimtesne kaln� upe net man neateidavo � galv�.

Sugr���s i� Bra�uol�s, a� vis d�lto nutariau surizikuoti ir spjov�s � klient� interesus, o tuo pa�iu ir � galimyb� per sezon� daugiau u�dirbti, nutariau sukonstruoti pripu�iam� valt�, tinkam� bent vidutinio sud�tingumo kaln� up�ms ir ypa� akmenuotiems auk�tupiams, kur d�l didelio nuolyd�io ir ma�o vandens kiekio joks kitas laivas praplaukti negali. Nebent polietileninis kajakas, ta�iau j� vis� pirma reikia tenai ka�kaip nusitempti.

Po poros savai�i� Said�je ir dar labiau nusekusios Bra�uol�s �emupyje br��indami akmenis jau band�me nauj�j� valt�, tapusia dabar pla�iai �inomos "Said�s" prototipu. Bendra laivo �d�ja pasiteisino i� karto, ta�iau d�l savaiminio sausinimo sistemos teko pasukti galv� iki rudens, nes nei primityvi rusi�ka (su skyle dugne), nei raftin� ( su privarstomu dugnu), nei amerikieti�ka (su dviem eil�m ma�� skylu�i� tarp bort� ir dugno) pasirod� nelabai tinkamos. Galu gale sugalvojome sav� originali�,� dugn� kaip atskir� modul� tvirtinti prie bort� gerokai auk��iau vaterlinijos su tarpais vandeniui i�b�gti. Tuo pa�iu valtis �gavo �ym� kyli�kum�, geriau u� visus u�sienieti�kus analogus laik� kurs� ir "netemp�" su savimi vandens. Jau pirmas "Said�s" �ygis t� pa�i� vasar� iki tol niekieno nepraplaukta Did�i�ja Choilaju Poliariniame Urale parod�, kad "Said�" gali praplaukti ten, kur katamaranas netelpa, vakarieti�ki pripu�iami kajakai virsta, o polietileninio be mal�nsparnio nenusitempsi. Be to ramesniame vandenyje ji gal�jo plukdyti du (kartais net tris) �mones, nesunkiai sukardama per dien� 50 km.

Pirmieji naujo laivelio prana�umus �vertino mano draugai i� "Viking�" klubo, pagal u�sienio projektus dirbantys ekologai, po to rusai, danai. Ir tik po 2 met� "Said�" pripa�ino Lietuvos turistai. �inoma, tai nenuostabu, nes sportiniu vandens turizmu Lietuvos jaunimas labai ma�ai domisi, o senesniems keliautojams "Said�" visi�kai ne�prastas daiktas ir jos galimyb�s suvokiamos pagal "Nyroko" ar "Lasto�kos" pavyzd�ius.

V�liau "Said�mis" buvo praplaukta nema�ai upi� visame Eurazijos �emyne nuo Danijos paj�rio iki Ryt� Sibiro ir nuo Arkties vandenyno iki Vidur�emio j�ros. "Said�" pripa�inta pa�ia universaliausia turistine plaukimo priemone 1� 4 sud�tingumo kategorijos mar�rutams. Ta�iau nuo vaikyst�s i�lik�s tro�kimas praplaukti pa�ius ma�iausius ir srauniausius upelius st�m� mane toliau. 2003 met� pavasar� vakarin�je Kolos pusiasalio dalyje tyrin�jome dar nepraplaukt� Kandos up�s basein�. Ir �ia, siauruose granitiniuose kanjonuose, esant 120m/km nuolyd�iui, pajutau, kad "Said�s" galimyb�s i�semtos. Reikia ka�ko ma�esnio ir manevringesnio. S�nus Julius, valdantis kajak�, turb�t geriau u� mane, jau seniau sakydavo, kad jam smagiau plaukti ma�esne "Vilsa". "Vilsa" manevringesn� ir greitesn� u� "Said�", ta�iau jos bortai buvo per ploni atlaikyti galingesn�s srov�s spaudim�, tuo ne kart� man teko �sitikinti tiek kalnuose, tiek pavasar� D�k�toje. Tod�l paband�iau sutrumpinti "Said�", �iek tiek pakeisti jos form�. 2003 met� antroje pus�je i�band�iau tok� variant� Ligatn�s ir Amatos up�se Latvijoje, v�liau Lietuvoje. Lyg ir nieko, bet �iek tiek tr�ksta grei�io, didokas plotis. Tuo tarpu rusai mielai pirko "Vilsas", kartu u�simindami, kad gerai b�t� tur�ti ka�k� tarpinio tarp "Said�s" ir "Vilsos". Nutariau monobalionin� "Vilsos" dugn� pakeisti dvibalioniniu kaip "Said�je", kartu padidinant kokpito plot�. Valtis pabrangsta, ta�iau tampa erdvesn� ir svarbiausia, d�l pa�eminto svorio centro gerokai stabilesn�. Bandymai per �io pavasario potvyn� D�k�toje parod�, kad esu netoli tikslo. Rusams jau tiko ir toks variantas (gerokai prana�esnis u� vietinius "Skautus" ir "Vaterflajus"), bet man ir mano bedra�ygiams i� klubo � dar ne. teko vos�vos pastorinti bortus, paband�iau suma�inti ilg� iki 3 metr�. V�l su Juliumi ir Indre i� "Viking�" klubo va�iuojame � bandymus.

Bandome "ba�kose", ramiame vandenyje, �okin�jame su Juliumi nuo Belmonto u�tvankos Vilnel�je, o Indr� filmuoja skaitmenine kamera. Deja, naujasis kajakas negali lygintis su "Saide": per trumpas ramiam vandeniui, tr�ksta priekio u�rietimo, kad �veikt� vertikal� kriokl�. Be to reikia pagalvoti ir apie "kietesn�" irkluotojo fiksacij� kajake. Filmuotos med�iagos analiz� duoda tas pa�ias i�vadas. Gerai, kad klientai i� Ryt� nei�rank�s,� nuperka ir toki�: reikia juk per pavasario potvyn� ka�kuo plaukti. Mes v�l galime gaminti nauj�. Gal� gale nustatytas optimalus ilgis � 3,2m. Su priekio u�rietimu ir bendra laivelio forma dar ne viskas tvarkoje: norisi ir nuo krioklio nu�okti, ir "ba�k�" pramu�ti, ir maksimal� greit�, esant ma�am ilgiui, i�spausti. Dar nesp�t� pagaminti laivel� u�sako kaliningradie�iai. O kai po 10 dien� surenkame sekant� variant�, bent jau teori�kai n�ra prie ko prikibti. Gerai, kad lietingas bir�elis leid�ia patikrinti naujojo kajako galimybes ir prakti�kai. Darius, pasi�m�s j� � patvinusi� Vilnel�, i�bando ramiame vandenyje, "ba�koje", kuri� "Edelveisas" (toks naujojo modelio pavadinimas) kerta geriau u� "Said�". Dar po poros dien� pakaitomis su Juliumi "Edelveisu" kartu su keturi� "Said�i�" kompanija praplauk�me netik�tai bir�elyje patvinusia D�k�ta, kur i�ry�k�jo geresnis negu "Said�s" naujojo kajako manevringumas. Srov�s j�gos vasarin�je D�k�toje vis d�lto neu�tenka pilnai �vertinti "Edelveiso" stabilumui, tad Julius su Dariumi v�l lekia prie Belmonto u�tvankos. Visi �uoliai s�kmingi ir ne tik "viking�" � Dariaus su Julium, bet ir ma�iau patyrusi� Dariaus draug�. Be to, bandydamas "Edelveiso" greit� ramiame vandenyje, Julius atstum� nuo Naujosios Vilnios iki Belmonto u�tvankos sukaria per 25 minutes. Jeigu reik�t� laivo plaukimui ramiomis up�mis ir e�erais, u�tekt� tik padidinti "Edelveiso" ilg�. Dabartinis jo ilgis � 3,20m, plotis � 0,98m, borto diametras � 0,34m, svoris � 6,9 � 7,5kg.

Taigi, naujas pripu�iamas kajakas, dar labiau priartinantis vandens turistus prie upi� i�tak�, atrodo, sukurtas. Dabar jo laukia bandymai kalnuose, ten kur i� morenini� e�er� ir ledyn� prasideda up�s, kur �ydi tikri edelveisai. Toliau t�siant "Edelveiso" program�, kuriamas naujas ypa� didelio t�rio pripu�iamas kajakas, skirtas vandeningiems didelio nuolyd�io auk�tupiams, kur katamaranas netelpa, o "Said�" per silpna atlaikyti srov�s j�g�. Kaip ir "Said�" jis gal�s b�ti naudojamas dviviet�s kanojos variante.