Po sezono pertraukos gegužės treniruotėm ir vėl sugrįžome į Alpes. Šį kartą pasukome link įdomiausių Bavarijos Alpių upių bei atidžiau pasižvalgėme po rytinį Tirolio kampą. Kadangi detalius visų praplauktų upių aprašymus galima rasti internete įvairiose svetainėse, šio aprašymo tikslas - pateikti tik bendrą rajono įspūdį.

Bavarijos Alpės

Bavarijos Alpėse yra aukščiausia Vokietijos viršukalnė (Zugspitze 2962 m), tad šis rajonas nuo seno pamėgtas poilsiautojų, plačiai išvystyta turizmo infrastruktūra, stengiamasi išsaugoti čia dar likusius natūralios gamtos plotus ir upių slėnius. Čia yra ir sportiniu požiūriu įdomiausios Vokietijos upės. Tiesa, kalnų masyvas nėra platus, todėl ir visas dėmesio vertas upes galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: Isar, Ammer, Rissbach, Loisach. Beveik visas šias upes nemaža dalimi maitina ir nedidelių ledynų vanduo, todėl plaukimas aukštupiuose įmanomas ne tik per pavasario potvynius. Tačiau geriausias metas ir palankiausias vanduo (vidutinis ar aukštesnis) laikosi nuo balandžio iki birželio. Oficialiai plaukiojimo sezonas be jokių apribojimų prasideda birželio 1 d. Iki to laiko patekimas į dalies šių upių aukštupius (įdomiausias vietas) yra apsunkinamas įvairių gamtosauginių draudimų. Pavyzdžiui, Ammerio aukštupiu plaukti šiemet iki birželio 1 d. apskritai nebuvo leidžiama, o patekti į Isaro aukštupį iki birželio 1 d. galima tik pėsčiomis užsinešus laivus (draudžiamas motorizuotų transporto priemonių eismas slėnio žvyrkeliu).

Reikia pripažinti, kad mums pakankamai pasisekė pagauti reikiamą vandens lygį. Likus savaitei iki išvykimo visame regione vyravo vėsūs orai, pavasaris vėlavo ir vandens lygis buvo žemas. Tačiau likus dienai iki išvykimo ir beveik per visą mūsų buvimą Alpėse prasidėjo staigus atšilimas ir iki 28 ?C siekiantis karštis labai greitai pakėlė vandens lygį iki aukšto, kas padarė plaukimą įdomesniu, nei būtų buvęs esant žemam vandeniui. Apibendrinant galima pasakyti, kad visos mūsų praplauktos upės nebuvo techniškai sudėtingos. Tai daugiausia 2-3 s.k. fonas su keliomis 4 s.k. atkarpomis. Tik įdomiausia Loisacho atkarpa (prie aukšto vandens) nerekomenduotina naujokams (3+ s.k. fonas su 4 s.k. atkarpomis), tačiau visa kita tinka susipažinimui su plaukiojimo kalnų upėmis specifika. Žinoma, tik komandoje esant bent vienam patyrusiam asmeniui. Tačiau visų šių upių slėniai – nepaprastai vaizdingi, sportiškumo trūkumą nusveria fantastiški peizažai.

Rissbach – apie 7 km aukštupio atkarpa. Nuo Hinterriss kaimelio iki žemupio tarpeklio pradžios. 2-3 s.k. fonas su dviem 4 s.k. atkarpomis. Vandens lygis – aukštas (150 cm pagal on-line matuoklį). Prieš pradedant plaukimą svarbu pasižiūrėti nusiėmimo tašką, priešingu atveju galima įplaukti į gyvybei pavojingą žemupio krioklių ruožą. Du esminius slenksčius galima lengvai apsinešti.

Loisach – viso plaukta apie 13 km (nuo Griesen iki Frachant kaimelių). Tačiau plaukimą verta planuoti tik įdomiausia atkarpa – Griese tarpekliu (apie 5 km), esančiu aukščiau Garmish-Patekirchen miestelio. Tai laikoma pačia įdomiausia ir techniškiausia Bavarijos upių atkarpa 3-4 s.k. (prie aukšto vandens labiau 4 s.k.). Tarpeklyje susispaudžia upės vaga, nuolydis nėra didelis, tačiau tenka nuolat manevruoti tarp didelių riedulių, dėl nemažo debito susidaro stiprios atgalinės srovės, yra užvartų – plaukimas tikra įdomus ir techniškas. Plaukimo metu vanduo buvo aukštas (131 cm pagal on-line matuoklį).

Isar - 9 km aukštupio atkarpa (iki Scharnitz kaimelio). Fantastiško grožio slėnis, apie porą km plaukimas vyksta giliame tarpeklyje, iš kurio be virvių išlipti būtų sudėtinga. Fonas 1-2 s.k. greita tėkmė, su neilga 3 s.k. atkarpa. Vandens lygis – vidutinis (138 cm).

Žodžiu, Bavarijos Alpės labiau subalansuotos pradedantiems. Tačiau įdomiausias Loisacho ruožas tikrai nenuvils ir labai patyrusių plaukikų, o apylinkių peizažai iš tiesų vaizdingi. Nė kiek nesigailėjome, praleidę čia keletą dienų.

Rytų Tirolis

Tirolis – be abejonės upėmis pats turtingiausias iš visų Austrijos regionų. Tai aukščiausių kalnų ir sudėtingiausių upių kraštas, tikrai neskirtas naujokams. Vakarų ir pietvakarių Tirolyje daugiausia sudėtingos – IV-VI s.k. upės, pripučiamais laivais potencialiai plaukiamos tik esant mažam debitui, kas dažniausia būna vasaros pabaigoje (aukštų kalnų potvynio pikas prasideda ir tęsiasi gerokai vėliau, kartais net iki liepos). Atidžiau išnagrinėję aprašymus ir žemėlapius apsistojome ties dviem regionais – Rytų Tirolio ir Šiaurės vidurio Tirolyje esančio Lech upės slėnio (Tiroler Lechtal), kur giliuose tarpekliuose teka Lech upės intakai Steinbach, Madaubach, Hornbach.

Galiausiai teko rinktis vieną iš jų, tad patraukėme į Rytų Tirolį, kurio upės pasirodė populiaresnės ir plačiau aprašytos. Čia buvome išsirinkę keletą Inn baseinui priklausančių upių: Sill, Geschnitzbach ir Reutzbach (abu Sill intakai), Brandenberger Ache, Kelschauer Ache. Visos jau gerokai sudėtingesnės, turinčios atkarpų, tinkančių tik labai patyrusiems vandenininkams (iki 5 s.k.). Nemažai laiko praleidome besivėžindami upių slėniais ir žvalgydami upes. Galiausiai praplaukėme populiariausią Brandenberger Ache atkarpą bei Salaacho intaką Loferbach (Strubbach). Tiesa, pastarasis geografiškai jau nebepriklauso Tiroliui. Toliau keletas komentarų apie praplauktas ir išžvalgytas upes.

Išžvalgytos:

Geschnitzbach – didelio nuolydžio, tačiau retai plaukiojamas Sill‘o intakas. Techniškai įdomus, tačiau plaukimo atsisakėme dėl nemažo užvartų kiekio upės vagoje. Pravalius užvartas būtų smagus ir greitas didelio nuolydžio prasiplaukimas.

Sill – viena didesnių ir populiaresnių regiono upių, surenkanti vandenis iš sraunių ir techniškai sudėtingų intakų. Pakankamai nemažo debito, žemupys tinkamas ir katamaranams. Teka giliame tarpeklyje, išžvalgyti nuo kranto nelabai įmanoma. Neplaukėme, nes pasirodė per daug urbanizuota ir ne itin techniškai įdomi.

Kelschauer Ache – aukštupyje susideda iš dviejų didelio nuolydžio (apie 50 m/km) intakų, tačiau juose per daug užvartų. Dažniausiai plaukiama nuo jų susijungimo, t.y. paskutiniai 9 upės kilometrai, kur fonas – pastovi galinga rėva, be išskirtinių slenksčių (vidutinis nuolydis apie 30 m/km). Esant aukštam vandeniui (kaip ir buvo mūsų atveju), tai nuo kalno kliokiantis srautas, nėra jokių ramių vietų. Plaukimo atsisakėme, nes būtų sudėtinga saugiai sustoti prieš keletą vagoje buvusių užvartų, pavojingų bačkų. Esant vidutiniam ir žemesniam vandeniui plaukimas jau būtų nelabai įdomus, nes sudėtingesnių slenksčių upėje paprasčiausiai nėra.

Plauktos:

Brandenberger Ache – tikrai viena vaizdingiausių ir techniškiausių Rytų Tirolio upių, susidedanti iš 3 atkarpų: siauras Kaiserklamm tarpeklis aukštupyje (1 km, 5-6 s.k. kanjonas), standartinės atkarpos (5 km, prasideda nuo Kaiserklamm pabaigos, kerta kelis rimtesnius slenksčius ir porą nedidelių tarpeklių – Pinegklamm (viduryje) ir Wieseklamm (pabaigoje). 2-3 s.k. fonas su keliais 4 s.k. elementais) ir žemupio tarpeklio Tiefenbachklamm (4 km, 4-5+ s.k.). Pabaigoje dar lieka 2-3 km kiek ramesnio (3 s.k.) vandens ruožas iki įtekėjimo į Inn.

Pakankamai nemažo debito upė, tačiau standartinė atkarpa katamaranams tiktų tik esant vidutiniam arba aukštam vandeniui (prie žemo bus kai kur negabaritas). Kadangi vandens lygis plaukimo metu buvo vidutinis (70 pagal matuoklį), plaukti Tiefenbachklamm tarpekliu nesiryžome, įveikėme tik standartinę atkarpą. Tačiau prie žemesnio vandens su didesne komanda galima būtų svarstyti ir žemupio tarpeklio praplaukimą. Praplauktas ruožas paliko puikų įspūdį.

Loferbach (Strubbach) - pasilikome desertui. Bene pati techniškiausia ir smagiausia iš išvykos metu praplauktų upių. Tai didelio nuolydžio Salaacho intakas, plaukimas juo labiau panašus į creeking-ą. Nedidelio debito apie 5 km ilgio didelių riedulių prigrūsta atkarpa, didesnėje dalyje nuolydis siekia apie 60 m/km. Vandens lygis buvo aukštesnis, nei vidutinis, todėl plaukimas buvo labai techniškas, dinamiškas ir reikalaujantis daug fizinių jėgų.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Filmai: