Tekstas: Alvydas Barzd�nas

Nuotraukos: V. Suslinas, M. Voskresenskis, S. Lagoda, E. Kovalevskis, V. Zabojevas

2006 01 25

Skiriu talentingo turistini� laiv� konstruktoriaus, puikaus �mogaus ir draugo Aleksejaus Grigorjevo atminimui.

Visi, kas bent kart� mirk� vandenyje irklus, �ino tokius turistinius laivus, kaip kajakas, baidar�, kanoja, katamaranas, raftas. Tai populiarios turistin�s plaukimo priemon�s, kuri� jei kas nors ir n�ra pats naudoj�s, tai bent mat�s filmuose, skait�s ar �iaip ka�k� gird�j�s. Ta�iau be min�t� egzistuoja visa eil� originali� ir saky�iau, egzoti�k� turistini� laiv� konstrukcij�, apie kurias �i� laik� jaunoji pradedan�i� vandeninink� karta ma�ai k� �ino.

Dauguma �i� konstrukcij� skirtos �veikti ypa� sud�tingiems kaln� upi� ruo�ams, pasi�ymintiems labai dideliu nuolyd�iu ir nema�u debitu.

�inoma, �iais laikais, ypa� vakar� �alyse sud�tinguose mar�rutuose da�niausiai naudojami patys manevringiausi i� turistini� laiv� � vienvie�iai polietileniniai kajakai. Vis d�lto, esant dideliam up�s nuolyd�iui ir debitui vienu metu, net ekstra klas�s kajakininkas turi labai ma�ai �ans� �veikti vien� po kitos sekan�ias kli�tis, jei n�ra galimyb�s tarp j� pails�ti. Buvusios Soviet� S�jungos �alyse, kur ilg� laik� buvo plaukiojama tuo, k� patys turistai savo rankomis sugeb�davo pasigaminti, sud�tingiems, ypa� dar niekieno nepraplauktiems upi� ruo�ams �turmuoti buvo stengiamasi panaudoti tokias plaukimo priemones, kurios tais laikais gal�jo u�tikrinti maksimal� pasyv� saugum�. �inoma, d�l to gerokai suma��ja ekipa�o vaidmuo ir plaukimo sporti�kumas. Ta�iau �iuo atveju saugumas ir pats ekstremaliai sud�tingo ruo�o praplaukimo faktas �ymiai svarbesni. I�nykus "gele�inei u�dangai" ir pl�stel�jus i� Vakar� polietilenini� kajak� bangai, dalis min�t� konstrukcij� praranda populiarum� ir po truput� u�mir�tamos, kitos, (kaip, pavyzd�iui, karabuberis) dar labiau populiar�ja, atsiradus galimyb�ms panaudoti jas viso pasaulio up�se.

Trumpai ap�velgsiu pagrindinius toki� plaukimo priemoni� tipus, o kartu ir j� atsiradimo bei vystymosi istorij�.

Prie� 30 ir daugiau met�, kai masiniam turizmui Soviet� S�jungoje buvo naudojamos tik karkasin�s baidar�s ir gumin�s gelb�jimo valtys, sud�tingesniems vandens mar�rutams �veikti turistai patys i� pripu�iam� mediniu r�mu sujungt� moduli� gaminosi plaustus. Plaustas buvo valdomas sielio principu, t.y. priekiniu ir u�pakaliniu vairais stumdomas skersai srov�, aplenkiant kli�tis. Nors nuosavo grei�io srov�s at�vilgiu plaustas netur�jo (i�skyrus ne�ym� slydim� �emyn d�l up�s nuolyd�io), ta�iau d�ka didelio vair� men�i� ploto ir kot� ilgio, vald�si gana efektyviai. Did�iul� keliamosios galios atsarga leido saugiai �veikti rimtas kli�tis didel�se up�se, jei tik leisdavo laivo gabaritai. I� tobuliausi� tokio tipo konstrukcij� reik�t� pamin�ti novosibirskie�io A. Sa�niovo plaust� su skersai i�d�stytomis gondolomis ir pa�emintu deniu tarp j�, taip pat Indo up�je naudot� �ek� plaust� "Matilda", kur� sudar� kelios i�ilgin�s, labai didelio diametro gondolos, sujungtos tik skersiniais r�mo elementais.

�sisavinus did�i�sias upes, vandens turist� �vilgsniai vis labiau krypo � �i� upi� auk�tupius ir intakus, kuriems d�l didelio nuolyd�io ir kli��i� tankumo plaust� gabaritai buvo per dideli. Kaip tik tuo metu (apie a�tunto dvide�imto am�iaus de�imtme�io vidur�) pasirod� pirmieji keturvie�iai turistiniai katamaranai (konstrukcijos autoriumi laikomas maskvietis S. Papu�as), kuri� gabaritai (ma�daug 2x5m) buvo ma�esni u� plaust�. Be to katamaranas, skirtingai nuo plausto, gal�jo jud�ti � priek�, o jo konstrukcija buvo �ymiai paprastesn� ir grei�iau sumontuojama. D�l �i� savybi� keturvie�iai katamaranai labai greitai i�populiar�jo. Vis d�lto sud�tingose didelio debito up�se jie ekipa�o saugumu nusileido plaustams d�l ma�esnio t�rio ir blogesnio valdymo efektyvumo.

Siekiant apjungti ger�sias katamarano ir plausto savybes, devintajame pra�jusio am�iaus de�imtmetyje prasid�jo intensyvi technin� k�ryba. Amerikoje tuo metu pasirod� pirmieji turizmui pritaikyti raftai su savaiminio sausinimo sistema, valdomi vienu metu kanojiniais ir valtiniais irklais. Pastarieji, i� principo, atstojo vairus rusi�kuose plaustuose, tik buvo i�d�styti skersai jud�jimo kryp�iai, tod�l apart pos�ki� gal�jo suteikti plaustui ir teigiam� greit�. Raftas puikiai u�sirekomendavo kaip komercinis ir poilsinis laivas, ta�iau sud�tingiems mar�rutams netiko d�l strigimo ba�kose, nepakankamo stabilumo ir ypa� d�l nepatogios irkluotoj� s�d�senos ant laivo borto, �sitvirtinant tik koj� p�domis. Amerikie�iai, pamat� rusi�kus katamaranus Kolorado up�je, operatyviai pagamino ir sav�j� katamarano variant�, vadinam� kataraftu ir valdom� valtiniais irklais. Ta�iau kaln� up�se jis didesnio populiarumo ne�gijo, pla�iau imtas naudoti tik poilsiui ir �vejybai. Bandant sukry�minti katamaran� su raftu, Vakaruose atsirado dar viena konstrukcija � �rederis. Tai ber�mis katamaranas su pripu�iamais skersiniais ir dugnu. Deja, jo savyb�s pasirod� dar prastesn�s, nei rafto. Tod�l Vakar� �alyse spar�iai prad�jo plisti plaukiojimas kajakais.

Rusijoje v�l savo �od� tar� sibirie�iai. Tomsko vandenininkai K.Eriksonas ir A.Kutilovas pasi�l� originali� konstrukcij� pavadint� "�arnyru". J� sudaro dvi statmenai up�s srovei i�d�stytos trumpos didelio diametro gondolos, sujungtos viena i�ilgine kartimi. Du irkluotojai s�dintys kiekvienas ant savo gondolos valdo plaust� kanojiniais irklais. �i sistema transformavosi � naujus irklinius plaustus: "valet�"�su dviem skersin�mis gondolomis ir dviem i�ilginiais r�mo elementais ir "�ester�"�su trimis ir daugiau skersini� gondol� ir keturiais irkluotojais.

Naujieji laivai tapo gana populiar�s, jais praplaukta nema�ai sud�ting� Sibiro ir Vidurin�s Azijos upi�. Pagrindinis j�, kaip ir sen�j� plaust�, minusas � nesugeb�jimas plaukti grei�iau u� srov� ir vis dar �iek tiek didoki gabaritai ma�oms techni�kai sud�tingoms up�ms. Vart� bei lau�� �ios up�s ir keturvie�ius katamaranus. Tod�l devinto de�imtme�io viduryje pasirod� �ymiai trumpesni ir �iek tiek siauresni u� keturvie�ius dvivie�iai kanojiniais irklais valdomi katamaranai. Pirmieji dvivie�iais katamaranais plaukioti kaln� up�se prad�jo Sibiro ir Lietuvos ("Vikingai" klubo) vandenininkai. 1988 metais Sauliaus Ju�kevi�iaus ir Rimo Tautvydo vadovaujama m�si�ki� komanda susitikusi Ma�osios Sumultos up�je Altajuje su Tomsko turistais tur�jo prog� palyginti nepriklausomai vieni nuo kit� sukurtus naujuosius laivus. M�s� dvivie�iai katamaranai buvo ilgesni (3,5 � 4,0 m) ir ma�esnio diametro (0,50 � 0,60 m), t.y. artimi �iuolaikiniams universalios paskirties dvivie�iams katamaranams. Sibirie�iai jau tada orientavosi � ma�as labai didelio nuolyd�io upes, tod�l j� laivai buvo gerokai trumpesni (2,8 � 3,2m) ir �iek tiek storesn�mis gondolomis (vir� 0,60m). Nors Sumulta n�ra jau labai ma�a, savo laivais tomskie�iai s�kmingai �veikin�jo visas jos kli�tis vart�si tik ma�iau patyr�s ekipa�as. Metais anks�iau altajie�io Aleksandro Provatorovo komanda 2,8 metro ilgio katamaranu praplauk� vis� Ba�kaus�, neapsine�dami n� vienos kli�ties! Po to i�kart band� �turmuoti "fantasti�kai sud�tingu" laikom� kair�j� Ba�kauso intak� �ebdar�, kurio �emupyje vis d�lto u�strigo. 1992 metais i� Ba�kauso � �ebdar� persimet� ir m�s� klubo komanda su standartiniais dvivie�iais katamaranais, vadovaujama Art�ro Ridiko. Jiems pavyko praplaukti beveik vis� up�, i�skyrus negabaritin� ruo�� netoli �io�i�. Apsine�in�ti kai kurias �sp�dingo �ebdaro kanjono atkarpas buvo priversti net amerikie�i� kajakininkai 2004 metais.

Taigi dvivie�i� katamaran� atsiradimas "stumtel�jo" vandens turistus auk��iau link kaln� upi� i�tak� ir priartino prie kajak� ni�os. O po 2000 � �j� met� � tarp� tarp �i� dviej� laiv� grupi� �sispraud� ypatingai stabil�s pripu�iami kajakai "Said�" ir "Edelveisas".

Ta�iau dar viena ni�a liko laisva. Tiek dvivie�iai katamaranai, tiek kajakai, esant vienu metu dideliam nuolyd�iui ir debitui negal�jo u�tikrinti saugaus praplaukimo. �i� problem� buvo bandoma spr�sti, didinant dvivie�i� katamaran� t�r� pagrindinai gondol� diametro s�skaita. Rezultate pakilo auk�tyn laivo svorio centras, o irkluotojams pasidar� sunkiau pasiekti vanden�. Kad to i�vengti, buvo sugalvotas "kupranugario" formos katamaranas su pa�eminta iki gondolos diametro irkluotojo aik�tele, o "altajieti�ka" s�d�sena ant gondolos ir daikt�, pakeista kanojinio tipo kl�p�jimu, ap�ergus speciali� metalin� ferm� arba pripu�iam� s�dyn�l� ir �tvirtinus irkluotojo kelius dir�ais. "Kupranugario" formos katamaranai buvo labai patog�s vandens turizmo technikos var�ybose. Plaukiant kaln� up�mis, i�ai�k�jo ir kai kurie j� tr�kumai: blogas i�ilginis standumas, suma��j�s skersinis stabilumas, kai srov� prad�davo skandinti nema�o ploto plok��i� den�, sud�tingesn� r�mo konstrukcija (kai kuriems modeliams i� viso negalima panaudoti medinio r�mo). Tod�l kaip kompromisas tarp senosios hidrodinaminiu po�i�riu idealiausios "banano" formos ir "kupranugario" formos atsirado "pusiau kupranugario" formos gondolos, kurios dabar labiausiai ir paplit�.

Paprastai laikoma, kad kanojinis kl�p�jimas priartina katamarano irkluotoj� prie vandens ir tuo pa�iu padidina jo irklu apr�piam� sektori� �alia laivo. I� tikr�j� yra ne visai taip, ypa� pusiau kupranugario formos katamaranuose. �emiau atsiduria irkluotojo keliai, bet ne rankos. Realiai tiek s�dint ant apvalios gondolos, tiek kl�pant ant pa�eminto denio pasiekti irklu galima ma�daug vienodai toli. Ta�iau kl�p�jimas turi visai kit� privalum�, b�tent, tvirt� irkluotojo keli� fiksavim� dir�ais, tod�l nereikia r�pintis, kad nei�kristum i� bang� ir srovi� m�tomo laivo ir galima pilnai atsid�ti vairavimui.

Vis d�lto net ir nema�o t�rio geri pusiau kupranugario formos �iuolaikiniai dvivie�iai katamaranai per silpni ekstremaliai sud�tingoms up�ms, ypa� kai nepakankama irkluotoj� kvalifikacija, kas esant dabartiniam �moni� u�imtumui ir neliekant laiko treniruot�ms tapo da�nu rei�kiniu.

Problem� spr�sti v�l bandoma laivo pasyvaus stabilumo didinimo keliu, apribojant jo gabaritus. 2000�aisiais metais Aleksejaus Grigorjevo vadovaujama Maskvos firma "Raftmaster" pagamino 3 kubini� metr� t�rio dviviet� katamaran� su 0,9 m diametro gondolomis. Kad laivas b�t� lengviau valdomas, apatin�, vandenyje esanti gondolos dalis buvo, palyginus, trumpa. Vir�utin�, kuri ir sudar� pagrindin� katamarano t�r�, atvirk��iai, prailginta � laivagal�, kad i�vengti apsivertimo per gal� ba�kose. Katamaranas tur�jo dar vien� originali� konstrukcin� ypatyb�, b�tent, pripu�iamus skersinius, kuri� paskirtis i�vengti avarijos, l��us skersiniams r�mo elementams. Irkluotojai kl�p�jo nedidel�se 40 cm auk�tyje nuo gondolos apa�ios esan�iose plok��iose aik�tel�se, �rengtose tarp pripu�iam� skersini�. Tarp �i� skersini� ir gondol� i�temptas denis sudar� u�dar� kokpit�, kur galima buvo patalpinti, daiktus, papildomus keleivius, video operatori�. Katamaran� plaukiojant sud�tingomis Turkijos up�mis u�sak� �inomas Rusijos vandenininkas � Sergejus Lagoda, gars�jantis pastoviu ypa� sud�ting� niekieno nepraplaukt� mar�rut� �turmavimu su �moni� aukomis. Jau po pirmo �ygio tapo ai�ku, kad katamaranas pasiteisino. Man pa�iam teko tuo �sitikinti, �i�rint pas A. Grigorjev� filmuot� �ygio med�iag�. Nors S. Lagodos �gula nepasi�ymi dideliais katamarano vairavimo sugeb�jimais, laivas gerai valdosi, atleid�ia daugel� irkluotoj� klaid�, labai stabilus ba�kose ir prispaudimuose. �iuo katamaranu S. Lagoda plaukioja Turkijos up�mis iki �iol.

Ta�iau ambicingo buvusio Rusijos armijos �valgybos pulkininko, vis� gyvenim� pa�ventusio kovai su ��lstan�io vandens stichija, galvoje � �ymiai dr�sesni planai. Jau de�imti metai, kai S. Lagoda ruo�iasi sud�tingiausios iki �iol nepraplauktos Himalaj� up�s Brahmaputros �turmui. Brachmaputros debitas � apie 1000 kubini� metr�, nuolydis sud�tingiausiame 100 km ilgio ruo�e � 40 � 60 m/km, tame tarpe keli 30 � 40 m auk��io kriokliai. 1997 metais Lagodos grup� i�siruo�� � Himalajus, ta�iau patekti prie Brahmaputros jie nepaj�g� � neu�teko pinig� apmok�ti Kinijos vald�ios i�duodamam leidimui. 2002 metais Brahmaputr� plaukti band� amerikie�i� kajakinink� ekspedicija, vadovaujama Skoto Lindgreno i� Kalifornijos. Amerikie�iai �veik� dal� up�s, ta�iau �uvus vienam i� draug�, tur�jo pasitraukti.

Brahmaputros ekspedicijai Lagoda sugalvojo special� plaust�, sudaryt� i� dviej� vienas su kitu sujungt� apvalaus krep�io pavidalo moduli�. Du sukry�iuoti pripu�iami "krep�io" lankai, plaustui pasvirus ar apvirtus, tur�jo gr��inti j� � pradin� pad�t�. Plaust� S. Lagodos u�sakymu pagamino Novosibirsko firma "Kulik" (Maskvos "Raftmasteris" atsisak� gaminti, nes A. Grigorjevas S. Lagodos projekte mat� rimt� tr�kum� � savaiminio sausinimo sistemos nebuvim�). "Tibetu" pavadintas plaustas buvo pagamintas pagal vienasluoksn� technologij� i� pranc�zi�ko audinio Ferrari 905 (belgi�k� jo analog� B6000 naudojame ir mes). Plaustas buvo 17 kubini� metr� t�rio ir sv�r� 350 kg. Valdytis jis tur�jo 2 elektriniais varikliais. �iek tiek prisid�ti prie valdymo gal�jo ir "krep�iuose" kl�pantis 6 �moni� ekipa�as su kanojiniais irklais. Visumoje plausto konstrukcija primin� amerikie�i� kosminio zondo Mars Pathfinder pripu�iam� nusileidimo �rengin�.

2002 met� rugs�jo 3 d. Arguto up�je Altajuje plaustas buvo i�bandytas su 4 �moni� �gula, kuri� sudar� pats Sergejus Lagoda, du seni jo bendra�ygiai � Aleksandras Zorinas ir Sergejus Kriukovas ir garsusis Altajaus vandenininkas � profesionalas Aleksandras Provatorovas. Bandymui S. Lagoda pasirinko sud�tingiausi�, iki tol nepraplaukt� 5 km ilgio Arguto ruo�� vadinam� "Karagemo prasiver�imu" ("Karagemskij proryv"). �iame ruo�e apie 150 kubini� metr� per sekund� debito up� nukrenta �emyn 240 m. Ta�iau daugiau negu pus� �io perkritimo tenka pa�iai sud�tingiausiai 1 � 1,2 km ilgio atkarpai, kur vanduo virsta �emyn per did�iulius riedulius 5 � 6 m auk��io kriokliais (nors ir nevisai vertikaliais, nes vandens daug). Deja, bandymo metu ruduo buvo sausas ir ruo�u tek�jo tik apie 80 kubini� metr� per sekund� vandens. Japoni�k� elektros varikli� sraigtai sul��o dar prie� �plaukiant � "Karagemo prasiver�im�", o pats plaustas �strigo tarp akmen� ruo�o prad�ioje. Pasiteisino Aleksejaus Grigorjevo b�k�tavimai: krep�iai su aklinu dugnu pris�m� kelet� ton� vandens ir i�judinti plaust� tapo ne�manoma. Nepavyko nustumti laivo nuo akmen� ir i�pjovus dugnus. Tik nakt�, d�l �al�io suma��jus sl�giui gondolose, plaustas pats pajud�jo ir nuslydo � u�utek� prie kranto. Neai�ku, kuo viskas b�t� baig�si, jei laivas b�t� u�strig�s �emiau, ruo�o viduryje.

Nors bandymas nepavyko, S. Lagoda liko �sitikin�s, kad �ymiai vandeningesnei Brahmaputrai "Tibetas" tiks. Tik pinig� ekspedicijai (apie 400000 JAV doleri�) nepavyksta surinkti iki �iol.

O "Karagemo prasiver�imas" buvo s�kmingai �veiktas metais v�liau ma�esniu ir manevringesniu laivu � karabuberiu. Bet pirma �iek tiek smulkiau apie �i� ne�prast� plaukimo priemon�.

1986 metais Gerasimovo vadovaujama Novokuznecko turist� grup� plauk� �esteriais Kitojaus upe Sajanuose. Kad apsaugoti irkluotojus nuo sm�gi� � uolas, vieno i� �esteri� gondol� galai buvo smarkiai u�riesti � vir��. �ygio metu ka�kas juokais pasi�l� sujungti �iuos galus � kr�v�, paver�iant gondol� riestainiu. Konstantinas Eriksonas � tai pa�i�r�jo rimtai, ir gr���s namo s�do prie br��ini�. Pavasariop id�j� pavyko �gyvendinti. Naujasis laivas i� principo � tas pats "valetas", tik su u�daromis riestainio pavidalo gondolomis. Irkluotojai (ir keleiviai) s�di "riestainio" viduje, prisiseg� saugos dir�ais. �iedin� gondol� forma ir asimetri�kas ekipa�o i�sid�stymas u�tikrina didel� stabilum�, ta�iau ir apsivert�s laivas savaime gr��ta � pradin� pad�t�. Nauja plaukimo priemon� gavo karabuberio vard� jauniausiojo Novokuznecko klubo vandenininko, kuriam da�niausiai tekdavo prip�tin�ti gondolas, pavarde Karabiberis garbei. Da�nai karabuberis vadinamas tiesiog "bubliku". Vidutinio karabuberio techniniai duomenys tokie: ilgis � 4,0 m, plotis (i�orinis "riestainio" diametras) � 2,7 m, plotis ties vaterlinija � apie 1,3 m, denio auk�tis nuo pagrindo � 0,50 m, gondolos diametras � 0,9 m apa�ioje ir 0,7 m vir�uje, bendras t�ris � 4,5 kubiniai metrai, svoris � 50 kg. Karabuber� valdo du �mon�s, kanojiniais irklais stumdydami skersai plaukimo kryp�iai. Be ekipa�o dar gali plaukti vienas arba du keleiviai. Karabuberis prakti�kai negali plaukti stovin�iu vandeniu, stabdosi ba�kose (kas kartais ir naudinga, kad sp�tum suvairuoti) ir sunkiai �vartuojasi. Ta�iau jis gali praplaukti tokius slenks�ius, kur visos kitos, dvi ar daugiau viet� turin�ios, plaukimo priemon�s bej�g�s. Be to reikia pa�ym�ti, kad karabuberio vandenyje esan�ios dalies plotis ma�esnis negu dvivie�io katamarano. Taigi jis gali pral�sti per palyginti siaurus tarpus tarp akmen�. Siauresni u� j� tik vienkorpusiniai laivai. D�l vis� �i� savybi� karabuberis tinka plaukimui autonominiame re�ime ekstremaliai sud�tingomis up�mis, gelb�jimo darbams, klient� plukdymui sud�tingais mar�rutais, kajakinink� grup�s krovinio transportavimui ir pana�iai.

Kas metai karabuberio populiarumas auga. Ta�iau i� prad�i�, kaip ir visos naujov�s "bublikas" buvo sutiktas nepatikliai. Tik A. Provatorovas, 1989 metais pamat�s nauj�j� laiv�, i�kart �vertino jo galimybes ir savo �ygiais j� i�populiarino. "Bubliku" buvo bandom� �veikti t� pat� "fantasti�kai" sud�ting�" �ebdar� Altajuje, s�kmingai praplaukti 4,5 ir 7 m auk��io Onoto kriokliai Sajanuose, �emutin� �iul�ios krioklio dalis (v�l Altajuje), Aruno up�s auk�tupys Himalajuose, kelios Piet� Amerikos up�s ir gal� gale tas pats "Karagemo prasiver�imas", nors ir po 13 met� bandym�.

Pirm� kart� patys to nenor�dami 1990 met� gegu�yje � "Karagemo prasiver�im�" karabuberiu �plauk� A. Provatorovas su novokuzneckie�iu Anatolijumi �ul�iku. Pataik� ant auk�to vandens ir pastoviai sukami apie ilg�j� "bubliko" a��, vyrai buvo ant s�mon�s praradimo ribos ir atsigavo, laivui u�strigus pirmajame "Karagemo prasiver�imo" tre�dalyje. I� ten i�sigelb�jo, naudodamiesi nuo kranto numesta virve. T� pa�i� met� rugpj�tyje S. Lagodos komanda keturvie�iu katamaranu praplauk� ma�iau sud�ting� �emutin� �Karagemo prasiver�imo" tre�dal�. Po penki� met� Rusijos �empiono Dmitrijaus Mar�iuko grup� keturvie�iu katamaranu ir plaustu startavo �iek tiek auk��iau negu Lagoda. Ruo�o pabaigoje nuo plausto buvo nuplautas ir �uvo Andrejus Volkovas. 1998 metais Lagodos bandym� s�kmingai keturvie�iu katamaranu pakartojo maskvie�io Sergejaus �erniko grup�. 1999 metais Provatorovo komanda dviem karabuberiais praplauk� vis� ruo��, ta�iau d�l eil�s klaid� ir netikusios vieno karabuberio modernizacijos �uvo Stanislavas Voronko (i�krito ir negal�jo �lipti atgal � laiv�). Po to sek� jau min�tas "Tibeto" bandymas. Ir gal� gale 2003 met� rugpj��io 24 d. Lagodai surinkus didel� palaikymo ir filmavimo komand�, barnaulie�iai Aleksandras Provatorovas, Vladislavas Zyrianovas ir Sergejus Blo�inas �emo vandens s�lygomis Karabuberiu s�kmingai �veik� vis� "Karagemo prasiver�im�".

�iuo metu karabuberis � pats saugiausias laivas ekstremaliai sud�tingiems vandens mar�rutams. Pagal karabuberio ir "Tibeto" stabilizavimo princip�, d�l �em�s gravitacijos pasvirus ar apsivertus sugr��ti � pradin� pad�t�, galima sukurti ir kitokios formos turistines plaukimo priemones, tame tarpe ir turin�ias galimyb� plaukti � priek�. Pavyzd�iui, "Drakare" esame suprojektav� ir i�band� du tokio tipo laiv� suma�intus modelius. Deja, pagaminti nat�ralaus dyd�io toki� plaukimo priemon� nema�ai kainuoja, tod�l netur�dama konkretaus u�sakymo, jokia firma tuo neu�siima.

Ne�i�rint karabuberio sugeb�jimo saugiai �veikti sud�tingiausias kli�tis, d�l galimyb�s plaukti grei�iau u� srov� populiaresni didelio t�rio, bet riboto ilgio special�s keturvie�iai ir dvivie�iai katamaranai. Aleksejus Grigorjevas vis svajojo ir prie� mirt� sp�jo suprojektuoti suma�int� ir dailesn� superstabilaus S. Lagodos katamarano versij�. 2005 met� prad�ioje "Raftmasterio" pagamintas pavyzdinis modelis suk�l� did�iul� susidom�jim�. Deja, �uvus Aleksejui, nauj� ir sud�tingesni� laiv� gamyba eiliniais u�sakymais u�verstame "Raftmasteryje" u�strigo. Kiek kitokia superstabilaus dvivie�io katamarano konstrukcija, apjungiant S.Lagodos katamarano ir pernai m�s� sukurto ber�mio "Mustango" privalumus dabar baigiama kurti "Drakare".

Baigdamas nor��iau palink�ti sud�tingesniais mar�rutais plaukiojantiems keliautojams neu�mir�ti senos tiesos: kad ir koks saugus ir galingas beb�t� laivas, sud�tingo up�s ruo�o praplaukimo s�km� lemia irkluotoj� sugeb�jimai ir patyrimas. Ypa� to nereik�t� pamir�ti keturvie�i� katamaran� �guloms, kuri� techninis pasiruo�imas ir "susiirklavimas" tur�t� b�ti ypatingai geras. Nema�ai svarbu ir tinkamas laivo parinkimas konkre�iam mar�rutui. Plaustai ir keturvie�iai katamaranai labiau tinka didelio debito, bet ma�iau techni�kai sud�tingoms up�ms. Ma�esn�se, dideliu nuolyd�iu ir kli��i� tankumu pasi�ymin�iose up�se jie lau�omi ir pl��omi, arba tiesiog apne�in�jami krantu. �ia labiau tinka dvivie�iai katamaranai, karabuberiai arba (esant maksimaliai dideliam nuolyd�iui su kriokliais ir kanjonais) pripu�iami ir juo labiau (jei yra galimyb� nusigabenti) polietileniniai kajakai.

Didelio t�rio trumpas dvivietis katamaranas �uly�mano up�s slenkstyje Altajuje

A. Grigorjevo konstrukcijos S. Lagodos katamaranas Firtinos up�je Turkijoje

S. Lagodos plaustas "Tibetas", pagamintas Novosibirsko firmoje "Kulik"

Karabuberis Aruno up�je Himalajuose

Karabuberis �veikia 5,5 m Onoto up�s kriokl� Sajanuose