Tekstas: Alvydas Barzd�nas, Julius Barzd�nas

2005 10 20

�uolis nuo krioklio ne tik didelis malonumas kajakininkui ir efektingas reginys �i�rovams. Lietuvoje, kur n�ra sud�ting� upi�, �uoliai nuo dirbtini� kriokli� � u�tvank� praskaidrina vandens turisto gyvenim�, belaukiant �ygio � kalnus. Rimtuose �ygiuose, ypa� techni�kai sud�tingais kaln� upi� auk�tupiais mok�jimas �veikti krioklius i�sprend�ia daug problem�: i�vengiama sud�tingo daug laiko reikalaujan�io apsine�imo, u�tikrina keliautoj� saugum� atsitiktinai pakliuvus � kriokl� ne�inomoje up�je, sutrump�ja laikas skirtas up�s �valgymui, (nedideli kriokliai paprastai �veikiami be �valgybos) ir pra�jimui prie up�s (plaukim� galima prad�ti daug auk��iau, � ten, kur u�tenka vandens).

Ta�iau �okin�ti nuo kriokli�, neturint tam tikr� �g�d�i�, � nema�a rizika, tod�l to reikia mokytis, pradedant nuo ma�esni�, poros metr� auk��io kriokli� ir palaipsniui pereinant prie auk�tesni�. Perskait� �� straipsn�, �veikti krioklius nei�moksite. Tai tik bendri patarimai, o tam, kad i�mokti reikalinga praktika.

Vis� pirma norime atkreipti d�mes�, kad kalba eina apie krioklius su daugiau ar ma�iau vertikaliai krentan�iu vandens srautu. �veikti nuo�ulnias, kad ir didelio auk��io nuopylas daug papras�iau ir da�nai �manoma su bet kokia plaukimo priemone.

Kuo ma�esnis up�s debitas ir kuo didesnis krioklio auk�tis, tuo statmeniau krenta vanduo. Tod�l daugiausiai vertikali� kriokli� b�na auk�tupiuose, kur didelis up�s nuolydis ir ma�as debitas. �ia tokie kriokliai gali eiti kaskadomis vienas po kito. Vertikal�s kriokliai didel�se up�se pasitaiko �ymiai re�iau ir paprastai b�na susij� su tam tikra geologine situacija toje vietoje.

Jau keli de�imtme�iai kriokliai s�kmingai �veikiami polietileniniais kajakais (pasaulio rekordas � 35m). Dauguma pla�iau �inom� pripu�iam� plaukimo priemoni� nepritaikytos bent kiek auk�tesni� vertikali� kriokli� �veikimui. I�imtis � specialus sibirie�i� sukurtas, automati�kai po apsivertimo "ant kylio" atsistojantis pripu�iamas 2�vietis laivas � karabuberis (rekordas 5,5m auk��io krioklys Onoto up�je Sajanuose). Ta�iau karabuberis labai specifin� plaukimo priemon� su siaura panaudojimo sritimi. Daugumai katamaran� jau ma�daug 3m auk��io vertikalus krioklys � riba. Krisdami nuo auk��iau, jie da�nai ver�iasi per priek�. Neblogai krioklius �veikia raftai, ta�iau, kaip taisykl�, i�barstydami didesn� �gulos dal�, nes rafte irkluotojas negali stabiliai �sitvirtinti. Be to vis� min�t� pripu�iam� laiv� gabaritai per dideli plaukti kaln� upi� auk�tupiais, � kaip tik ten, kur daugiausia kriokli�. K� daryti, jei nusigabenti polietilenin� kajak� � tokias vietas be mal�nsparnio prakti�kai ne�manoma?

I�eitis, atrodo, b�t� lengvesni u� polietileninius, kompakti�kai susipakuojantys pripu�iami kajakai. Ta�iau Vakaruose, kur �mon�s turtingesni ir kur net auk�tai � kalnus galima u�va�iuoti automobiliu �ios pripu�iam� kajak� savyb�s nelabai vertinamos. Paprastai jie naudojami ekspedicijoms negyvenamuose �em�s rutulio rajonuose arba �iaip poilsiniam pasiplaukiojimui, o ne sud�ting� kli��i� �veikimui. Tod�l net ir geriausi� �iuolaikini� pripu�iam� kajak� forma, t�ris ir savaiminio sausinimo sistema nepritaikyti �uoliams nuo auk�tesni� vertikali� kriokli�.

Lietuvoje, atsiradus kaln� up�se plaukioti pritaikytai "Saidei", pirmieji �okin�ti nuo kriokli� prad�jo "Viking�" klubo nariai. Laikui b�gant, "Said�s" forma vis labiau buvo pritaikyta �iam tikslui. V�liau pasirod�s kajakas "Edelveisas" jau specialiai buvo projektuojamas, atsi�velgiant � tai, kad jam teks �veikin�ti vertikalius krioklius.

Kol kas maksimalus "Said�mis" ir "Edelveisais" �veikt� kriokli� auk�tis nedidelis � vos 4,5 metro. Ta�iau tai toli gra�u ne laiv� galimybi� riba � papras�iausiai �ygiuose nebuvo susidurta su didesnio auk��io pakankamai vandeningais vertikaliais kriokliais.

Taigi, j�s esate neblogai �vald� "Said�" ar "Edelveis�", u�tikrintai jau�iat�s su jais audringame vandenyje ir norite i�bandyti �uolius nuo krioklio ar u�tvankos. Nuo ko prad�ti? Turb�t, nereikia ai�kinti, kad �almas ir pakankamo t�rio (ne ma�iau 15 litr�) gelb�jimo liemen� b�tini. Po to reikia kruop��iai ap�i�r�ti kriokl�. �vertinti tiesaus �plaukimo � kriokl� galimyb�, ar sud�tinga srovi� strukt�ra, ar neu�kibsite u� krioklio briaunos. Toliau i�tyrin�kite krentant� vandens sraut�, vis� pirma, ar n�ra pakeliui styran�i� uolos ky�uli� arba, dar blogiau, betono gabal� su armat�ra, jei �okate nuo dirbtin�s u�tvankos. Ypa� gerai reikia i�tyrin�ti duob� po kriokliu: ar ji pakankamai gili ir �vari, ar n�ra srovi�, traukian�i� � krioklio bortuose i�plautas "ki�enes". Vis� t� geriausia padaryti plaukiojant kajaku apatiniame krioklio bjefe. Jei viskas �varu, numatykite �uolio trajektorij�, pasirinkdami kiek galima homogeni�kesn� krentan�io vandens srauto dal� ir saugiausi� nusileidimo viet�. Nuo dirbtini� u�tvank� krentantis vandens srautas da�niausiai b�na pakankamai homogeni�kas, jei tik u�tvanka neapirusi. Tuo tarpu nuo nat�ralaus krioklio vanduo gali kristi per krioklio plot� labai netolygiai, susisukti srautu, ar net keliais vienas � kit� atsitrenkian�iais srautais. Tod�l reikia i� anksto numatyti laivelio elgsen� �ioje sud�tingoje srauto strukt�roje ir atitinkam� savo reakcij�.

Dar vienas svarbus veiksnys � j�s� psichologin� b�sena. Nat�ralu, kad prie� �veikiant sud�ting� kli�t� kiekvienas �mogus daugiau ar ma�iau jaudinasi. �vertinkite, ar j�s� jaudinimasis, nesutrukdys susikoncentruoti, ar galva pakankamai blaivi, kad i�kilus nors menkiausiai problemai, gal�tum�te per sekund�s dalis atitinkamai reaguoti. Jei nesate pakankamai ramus, geriau �uol� atid�kite.

Krioklio apa�ioje �iek tiek �emiau j�s� nusileidimo vietos kitame kajake tur�t� s�d�ti draugas, pasiruo��s prireikus gelb�ti jus, arba gaudyti apvirtusi� j�s� valt� ar paleist� irkl�. Dar geriau, kai yra keli gelb�tojai: tada ar�iausiai krioklio esantysis gelb�ja �mog�, o �emiau stovintysis srov�s ne�amus daiktus. Nepamir�kite taip pat tinkamoje vietoje pastatyti fotograf� ar videooperatori�. Nufilmuota med�iaga pravers ne tik atsiminimui. J� per�i�r�dami gal�site analizuoti savo veiksmus �uolio metu ir taisyti klaidas.

�s�d� � kajak�, �sitaisykite, kiek galima patogiau. Susireguliuokite koj� ir nugaros atramas taip, kad keliai b�t� pusiau sulenkti. Ypa� svarbu gerai atiderinti kelius fiksuojan�i� dir�� ilg�. Jei jie bus per laisvi, �uolio metu atsilo�us atgal, nukris, ir j�s i�l�ksite i� valties � priek�. Jei perdaug stand�iai �tempti, sunku bus i� j� i�silaisvinti apsivertus. Ypa� � tai atkreipkite d�mes�, jei naudojat�s ne "Saide" ar "Edelveisu", o kokio nors kito modelio laiveliu. J� dir�� tvirtinimo vieta da�niausiai nenumatyta �uoliams nuo kriokli�.

Pati �uolio pripu�iamu laiveliu technika skiriasi nuo �uolio polietileniniu kajak� technikos. Kadangi pripu�iami kajakai gerokai ilgesni u� krikinginius polietileninius, j� ne�manoma �uolio metu i�laikyti horizontalioje pad�tyje ir nusileisti ant dugno (vadinamas �uolis "bufu"), nors toks �uolis pripu�iamo kajako irkluotojui b�t� visai neskausmingas, skirtingai negu polietileninio. Pripu�iamas krenta beveik vertikaliai nosimi �emyn, ta�iau d�l didelio t�rio panyra �ymiai ma�iau negu polietileninis. Jei pripu�iamo laivelio priekis ma�ai u�riestas, atsitrenk�s � vanden�, jis paprastai ver�iasi per nos�. Esant normaliam priekio u�rietimui ir t�riui, laivelio priekis juda po vandeniu gilyn ir � priek� ir po truput� i�kyla. Laivagalis tuo metu nusileid�ia ant vandens ir patenka po krintan�iu srautu, kuris j� priskandina tuo smarkiau kuo didesnis laivagalio plotas horizontaliame pj�vyje, ir kuo l�tesnis vandens i�b�gimo i� kokpito greitis (ma�iau efektyvi savaiminio sausinimo sistema). Irkluotojui nesp�jus laiku pasilenkti � priek�, laivelis �iuo momentu gali apsiversti per gal�.

Kajakui u�kliuvus u� krioklio briaunos, arba irkluotojui padarius klaid�, galimas kritimas nuo krioklio �stri�ai arba net �onu. Jei irkluotojas stengiasi i�laikyti lygsvar�, ir plaukiama didel� bort� t�r� turin�i� "Saide", toks kritimas toli gra�u ne visada baigiasi overkiliu, jei tik nusileidus laiku sp�jama "pab�gti" nuo i� vir�aus krentan�io srauto.

�inodamas laivelio elges� �vairiais �uolio momentais, irkluotojas pats turi atitinkamai elgtis, jei nori nu�okti s�kmingai. Vis� pirma, kad laivelis nesmigt� visi�kai vertikaliai, o nusileid�s kiek galima grei�iau nutolt� nuo krentan�io i� vir�aus vandens srauto, prie� �uol� reikia i�vystyti kiek galima didesn� greit�. Ypa� svarbu paskutinis stiprus yris. Prad�jus kristi, stipriai atsilo�iama atgal, taip palengvinamas laivo priekis ir neleid�iama jam kristi visi�kai statmenai. Nusileidus ir prad�jus laivui pereidin�ti � horizontali� pad�t�, irkluotojas turi i� beveik guls�ios pad�ties staigiai palinkti � priek� ir prad�ti irkluoti pirmyn, kad laivagalis b�t� ma�iau skandinamas. Irkl� kritimo metu geriausia laikyti prie� save kr�tin�s lygyje statmenai arba truput� �stri�ai laivo korpusui, kad galima b�t� sp�ti greitai prad�ti irkluoti arba, virtimo ant �ono atveju, mente atsiremti � vanden�. Sunkiau s�kmingai nu�okti, kai vandens ma�ai, ir jis krenta �emyn. Esant didesniam debitui, vanduo nuo krioklio briaunos krenta �iek tiek ma�esniu negu 90 laipsniu kampu, ir nu�okimas �ymiai palengv�ja.

Nenusiminkite, jei prad�jus treniruotis ne i� karto pavyks s�kmingai nu�okti. Apsivertimas n�ra baisus, jei j�s jam pasiruo��s, duob� po kriokliu �vari, o apsauga patikima. Pabandykite pagalvoti, k� dar�te ne taip, ir v�l bandykite. �inoma, nereikia piktnaud�iauti daug kart� �okin�jant ten, kur apatinis krioklio bjefas nelabai �varus ar nepakankamai i�tirtas. Tokiu atveju anks�iau ar v�liau gali atsitikti nelaim�.

Dar kart� norime pabr��ti, kad �is straipsnis n�ra i�sami instrukcija, o tik savo patirties apibendrinimas. �okin�ti nuo kriokli� galima i�mokti tik �okin�jant. Visa b�da, kad nat�rali� kriokli� m�s� kra�te n�ra. Belieka treniruotis, �okin�jant nuo ar�iausiai j�s� gyvenamos vietos esan�i� u�tvank�. Daug kam gerai �inoma Vilnel� tvenkianti Belmonto u�tvanka netoli Vilniaus, Kavarsko u�tvanka ant �ventosios, Bezdon�s upelio u�tvanka netoli jo �tek�jimo � N�r�, keturi� pakop� (bendro 10m auk��io) Dubingos u�tvanka prie Pabrad�s. Aplamai u�tvank� Lietuvoje yra nema�ai, tik toli gra�u ne visos tinkamos �uoliams, o ir tinkamas ne visas �ino vandens turistai.

Nat�rali� iki 8m auk��io kriokli� ar�iausiai Lietuvos yra �iaur�s Estijoje, netoli Talino: Jagalos, Keilos ir kitose up�se, taip pat Rusijoje Leningrado srityje i� �iaur�s � Lagodos e�er� �tekan�iuose upeliuose (auk�tis 2 � 7 metrai). Keliaujant toliau � �iaur�, jau rimt� kriokli� galima surasti �iaur�s Karelijoje ir Kolos pusiasalyje. Sibire kriokli� yra Altajuje ir ypa� daug Ryt� Sajanuose, bei Putoranuose.