naujienos produkcija technologija žygių aprašymai straipsniai

Straipsniai

Ir keliautojas sotus, ir kuprin lengva


Tekstas: Jurgita Sorokait, Alvydas Barzdnas

2004 06 10


Dauguma sudtingesni sportini turistini marrut driekiasi negyvenamuose rajonuose. Todl tokios kelions vyksta autonominmis slygomis, t.y., keliautojas ar keliautoj grup, ijusi yg, nekontaktuoja su civilizuotu pasauliu ir negali jo metu papildyti savo resurs moni sukurtomis grybmis. Viskas, ko reikia keli savaii ar net mnesi igyvenimui laukinje gamtoje drabuiai, bstas, rankiai, ginklai, speciali gamtini klii veikimo ranga, maistas, vaistai ir pan., turi sutilpti kuprin. Taiau, jei ta kuprin svers tiek, kad eisime "nosim em ardami", o pagrindiniu kelions tikslu taps savo mantos pertempimas i tako A tak B, kain ar daug grai spdi parsiveime i tokio ygio.

Tad k pasiimti kelion, kad sunkus "erpo", darbas neugot paintini, estetini ir rekreacini ygio tiksl? iuolaikiniai civilizacijos pasiekimai leidia gerokai sumainti asmenini daikt, stovyklos reikmen, bei specialios turistins rangos svor, lyginant su tuo, kas buvo prie 20 ir daugiau met, brezento ir gumos amiuje". Sunkiausia palengvinti maist. ia mokslo ir technikos paanga nedaug k gali padti. Ir jeigu trumpuose, 1 2 sudtingumo kategorijos ygiuose, kur kuprins svoris nedidelis, maisto parinkimui didesnio dmesio neskiriama, tai, ruodamiesi sudtingesnei kelionei, pradedantys turistai ikart susiduria su ia problema.

Kadangi sportinis turizmas, kaip ir bet koks kitas sportas, susijs su didelmis energijos snaudomis, turisto meniu sudarymo principai diametraliai prieingi iais laikais madingoms dietoms, vegetarizmui ir vairioms liesjimo programoms. Maistas mogaus organizmui energijos altinis ir statybin mediaga. Be to jis turi bti ne tik kaloringas, bet ir subalansuotas pagal baltym, riebal ir angliavandeni kiek. Apytikslis i komponent santykis 1:1,2:4,6, taiau jis priklauso nuo mogaus amiaus, veiklos pobdio, sveikatos, klimatini slyg ir kit veiksni. Pavyzdiui, sunkiame slidi ygyje, esant emai oro temperatrai, turisto meniu turi bti ymiai didesnis procentas riebal, o keliaujant psiomis sauls kepinamoje dykumoje angliavandeni.

nekant apie energijos snaudas, tai, net nesant didesniam fiziniam krviui, pagrindini organizmo gyvybini funkcij palaikymui, maisto sisavinimui ir stovyklos rengimo bei prieiros darbams turistas per par ieikvoja apie 2000 kilokalorij energijos. Paiam marruto veikimui vidutinio sunkumo (madaug 4 sudtingumo kategorijos) ygyje, priklausomai nuo turizmo ries, treniruotumo, klimatini slyg, kasdien ieikvojama dar 1700 3300 kilokalorij. Taigi, i viso 3700 5300 kcal per dien. mogaus organizmui neatsitiks nieko blogo (jei neskaitysime keli kilogram svorio praradimo), jei 24 savaii laikotarpyje tredalis ieikvotos energijos nebus kompensuota. Todl, norint apriboti kuprins svor, vidutinio sunkumo ygyje pakanka dienos maisto normos, suteikianios 2500 3500 kcal energij. Parinkus pakankamai kaloringus, vairius ir subalansuotus pagal baltymriebalangliavandeni santyk produktus, ias energijos snaudas kompensuoja 600 800 g. maisto. Kaip pavyzd pateiksime "Viking" vandens turizmo klubo jau 20 met naudojam maisto sra (r. lentel).


Maisto produkt norma 1 mogui, reikalinga 1 dienai vidutinio sudtingumo ygyje


Produktai

Kiekis, g

Kcal

Divsiai, miltai

80

250

Kruopos

150

500

Msos konservai, sviestas 2:1

90

660

Lainiai (sdyti ir rkyti) 1:1

80

560

Rkyta msa, dera

30

130

Sausas msos sultinys

20

60

Chalva (okoladas), sausainiai 1:1

100

470

Cukrus

60

240

Gliukoz

4

16

Druska

10

Prieskoniai

8

Arbata

3

Spiritas

15

Viso

650

2886


inoma is sraas yra tik pagrindas, kuris koreguojamas priklausomai nuo turizmo ries, klimatini slyg, konkretaus ygio pobdio, ygio dalyvi lyties, amiaus, proi ir kit veiksni. Be to, sudarant sra atsivelgiama tai , kad dalis keliautoj energijos snaud bus kompensuojama vietiniu gamtoje surastu maistu (uvimi, msa, uogomis, grybais). Keliaujant tokiomis slygomis, kai savo meniu nemanoma papildyti vietoje vitaminingu augaliniu maistu, sra reikt traukti diovintus vaisius, vitaminus.

Vietins gamtos grybi vaidmuo ymiai iauga kritinje situacijoje, kai ygio metu prarandami su savimi atsiveti maisto produktai. Danai populiarioje literatroje rekomenduojama tokiu atveju maitintis grybais, uogomis, vairiomis olmis, vabzdiais bei j lervomis ir pan. Realiai mintas augalinis maistas maai kaloringas, nebent uogos, ypa erktroi (apie 1000 kcal/kg) gali iek tiek kompensuoti mogaus organizmo energijos snaudas. Vabzdiai psichologikai toli grau ne kiekvienam priimtinas maistas, be to ir surasti pakankam jo kiek ne taip paprasta. ymiai praktikiau iuo atveju pasiiekoti varli, gyvai, smulki grauik. Dar realesnis maisto prasimanymo bdas vejyba. Net neturint joki vejybos ranki, manoma pasigauti uvies vietoj tinklo panaudojus palapin, drabuius, nusipynus buius i vyteli ir panaiai. Valui galima naudoti sintetinius silus i striuks, palapins, ipintos virvs. Kabliukai gaminami i konserv dui skardos, vini, segtuk.

Prasimanyti maisto mediojant ymiai sunkiau. Net turint medioklin autuv, tam reikia daug laiko, kantrybs ir gdi. Kaln taigos slygomis realiausias laimikis jerubs, burundukai, vovers, o ypa po akmenimis gyvenantys ienkrovliai (danai vadinami vilpikais), kuriuos galima sumedioti i paprasiausio savo gamybos lanko.

Kas lieia augalin maist, praktikiau pasiiekoti kaloringesni ir didesniais kiekiais aptinkam ri. Piet Sibire, Uralo rytiniame laite rugpjio rugsjo mnesiais galima maitintis kedro rieutais. Altajuje, Sajanuose, palei Baikal ant uol auga daugeliui gerai paystamas ir arbatai naudojamas badanas. Taiau maai kas ino, kad imirkytos ar pavirintos badano aknys valgomos. Kadangi badanas sudaro itisus salynus, o jo pirto storumo aknys siekia iki metro ilgio, tai io augalo tiekiamas maisto atsargas galima skaiiuoti tonomis. Kitas dideles valgomas aknis turintis augalas tai raudonoji aknis (Hedisarum obscurum) /rusikai kopeenik/ auganti taip pat Piet Sibiro kaln laituose bei Arkties rajonuose. Didiul, kartais rankos storumo io augalo akn labai mgsta mekos. Taiau ikasti j i akmeningo grunto gana sunku. iaurs tundroje yra ir daugiau nemaas krakmolingas aknis turini augal. Tai bulvs skon turinti klaitonija (Claytonia acutifolia), nordosmija (Nordosmia frigida), komi kalboje vadinama lapkoru, gyvagimd rgtis (Polygonum viviparum), sin sidabraol (Potentilla anserina) ir daug kit. Mums visiems gerai paystama ventagarv (Angelica archangelica) Altajuje iauga iki 3 metr aukio. Jauni jos stiebai valgomi panaiai kaip rabarbarai. Amerikieiai net verda i j ko su cukrumi. Grenlandijoje tai bene vienintelis nuo sen senovs eskim vartojamas alumynas. Valgomi taip pat jauni papario gliai, nendri bei meld gliai su akniastiebiais, i bdos net puies, bero, drebuls ir kit medi luobas (ievs viduje esantis minktas sultingas sluoksnis). Rusijoje bado metais i medi iev ne kart gelbjo kaimieius nuo mirties.

Kalorij tokiame maiste aiku nedaug. Todl, keliaujant po Sibir, geriau nepamesti kuprins su lietuvikais lainiais, kad paskui netekt grauti bero ar puies.


DRAKAR © 2010 – 2022
Norėdami daugiau sužinoti apie jus dominantį laivo modelį arba užsakyti nestandartinį gaminį skambinkite: +370 686 03309
arba rašykite: drakarlt@gmail.com