naujienos produkcija technologija žygių aprašymai straipsniai

Straipsniai

"Edelveisas", arba kuo plaukti dar nepraplauktais upeliais


Tekstas: Alvydas Barzdnas

2004 06 10


Ms dienomis pasaulyje beveik nebeliko nepraplaukt didesni upi, kokios sudtingos jos bebt. Net garsj "Karagemo prasiverim" Arguto upje Atlajuje, bandymai turmuoti kur iki iol baigdavosi tragikai, pernai skmingai veik sibiriei komanda, vadovaujama garsaus rus vandenininkoekstremalo Sergejaus Lagodos. Beje ir iki iol nepraplaukt pasaulio upi "Everest" Brahmaputr Lagoda seniai pasiruos turmuoti, tik vis dar trksta pinig ekspedicijai. Siekimas atrasti naujus neinomus marrutus ir praplaukti visk, kas niokia nepaliaujamai stumia vandens turistus paius kaln upi auktupius, kur vandens nedaug, taiau krenta jis i didelio aukio kriokli kaskadomis siauruose kanjonuose su daugybe akmen ir uol nuolau vagoje. Toki marrut veikimui reikia ma, labai manevring ir atspari laiveli, kaip taisykl, vienviei , nes bet koks dvivietis vienkorpusinis (katamarano gabaritai tokioms upms per dideli) laivas, ypa valdomas baidariniais irklais, negali efektyviai manevruoti, esant dideliam klii tankumui, tiek dl savo ilgio, tiek dl ekipao veiksm nesuderinamumo. Tai tas pats kas leistis nuo kalno slalomine trasa dviese vienomis ilgomis slidmis.

Tokiais marrutais daniausiai plaukiama polietileniniais kajakais. Jie labai efektyviai valdosi (aiku, irkluotojas irgi turi bti auktos kvalifikacijos), nebijo smgi akmenis, hermetikai usandarinamas kokpitas neprisisemia vandens, o apsivertus nesunkiai vl pastatomi "ant kylio". Civilizuotuose kratuose, kur beveik kiekvieno marruto pradi galima pasiekti automobiliu, kajakininkai baigia sisavinti paius maiausius upelius. Taiau nuoalius negyvenamus kaln, taigos ar diungli rajonus nusigabenti polietilenin kajak galima nebent malnsparniu, todl ia vandeninink laukia dar daug atradim. Bet tam reikalingi lengvi ir kompaktikai susipakuojantys laiveliai, kuriuos galima bt netis psiomis marruto pradi deimtis ar net imtus kilometr. Ekspedicijose tam tikslui, kaip taisykl, naudojamos pripuiamos plaukimo priemons. Taiau net patys geriausi iuolaikini pripuiam kajak modeliai, kaip pavyzdiui, Padillac (gamintoja Hyside Inflatables), Force (Aire), Skaut 3,6 (Raftmaster), Vaterflai (Timetrial) nors ir turi plaukimui audringame vandenyje btin savaiminio sausinimo sistem, nepritaikyti uoliams nuo kriokli ir kovai su stipria srove prispaudimuose.

ia reikalingas didelis bort tris, smarkiai uriestas auktyn laivo priekis ir ypa kruopiai apskaiiuota forma, bei trio pasiskirstymas. Tuo labiau, kad laivelis privalo pasiymti ir neblogu eiklumu ramiame vandenyje, nes nusileidus nuo kaln, kad pasiektum civilizacij, gali tekti kelis imtus kilometr irtis ramia upe. Be to laivelio, kur norima netis marrutus su ilga psija dalimi, svoris neturt viryti 10 kg, tuo tarpu kai minti modeliai sveria 15 20. Taigi, reikalavimai grieti ir, atrodo, sunkiai suderinami tarpusavyje.

Prisipainsiu, kad mai srauns upeliai mane traukia nuo vaikysts. Gimiau nuoaliame Auktaitijos vienkiemyje, kur iem pusnys siekdavo namo stog, kovo pabaigoje virsdamos verliais vandens srautais, kuri nioktimas tyliais vakarais aiddavo visoje apylinkje, nes sodyba stovjo ant kalniuko vidury lauk. Rytais eiti mokykl danai tekdavo lapiam, nes polaidio vanduo, paplovs lauko kelius ir viekelius, ne tik semdavo guminius batus, bet ir iversdavo i koj. Ir tsdavosi pavasario potvynis gana ilgai, jau praydus lomose purienoms, mes, vaikai, tais laikinais pavasariniais upeliais dar leisdavome i topolio ievs iskaptuotus laivelius.

Vliau, pradjs plaukioti kaln upmis, danai po sunkaus perjimo per kalnagbr stovdavau netoli lstanio kaln upelio itak ir su apmaudu galvodavau, kodl reikia tempti nepraeinamu kanjonu sunki kuprin su visa vandenininko manta dar 20 30 kilometr emiau, kol padaugs vandens ir sumas nuolydis.

Kad taip galima btu pradti plaukti nuo pat ledyno ar eero ups itakose, kur baltas nuo put vanduo lekia siauru akmeniniu loviu, okindamas per akmenis ir puldamas kriokli kaskadomis. Manau, kad tokios mintys ateidavo galv ne man vienam, taiau prie 20 met jos buvo erezija ir kvaila svajon. Vis dlto 2000 met pavasar, po eilinio plaukimo nusekusia Brauole ryausi it svajon gyvendinti. Brauol, inoma, ne kaln up, taiau plaukiau a ja ekspedicine valtimi, turinia storus bortus. Pastebjau, kad jei plauki vienas, tokiai didelio trio valiai utenka keleto centimetr gylio, o siaurose prajimuose tarp akmen galima pastatyti laivel onu, atsigulus ant borto dl didels borto keliamosios galios valtis net nesiruoia virsti. Lygiai taip pat didelis borto tris gelbsti ir prispaudimuose prie akmen ar medi. Kodl gi nepadarius ymiai maesns ir manevringesns pripuiamos valties, bet su tokiais pat storais bortais? Ir su storu, bet skyltu dugnu, kad slenkstyje likteljs vid vanduo tuoj pat ibgt, ir valtis toliau likt valdoma? Be ito nemanoma plaukti per itisines klitis.

Savaiminio sausinimo sistema Amerikoje jau buvo inoma ir naudojama raftuose nuo Vietnamo karo laik. Prie kelet met ji buvo pradta naudoti ir pripuiamuose kanojose bei kajakuose. Tik amerikonik kajak ir kanoj bort diametras paprastai nevirijo 33 cm, tuo tarpu mano bandymai rod, kad srauniame vandenyje plaukiant per klitis reikia bent 36 cm. Dirbau a tada lietuvikus pripuiamus laivelius nesudtingiems turistiniams ygiams gaminanioje firmoje "Upi klajnas". inoma, retkariais gaudavome usakym ir i rimt turist katamaranams, taiau pagrindinis pragyvenimo altinis buvo "Meros", ekspedicins valtys ir plaustai, kurios, pagal poilsiautoj arba vairi mokslinio tyrimo institut pageidavimus turjo bti kuo erdvesns ir su sausu dugnu be joki ten moderni vakarietik gudrybi. Mintis apie plaukim tokia valtimi rimtesne kaln upe net man neateidavo galv.

Sugrs i Brauols, a vis dlto nutariau surizikuoti ir spjovs klient interesus, o tuo paiu ir galimyb per sezon daugiau udirbti, nutariau sukonstruoti pripuiam valt, tinkam bent vidutinio sudtingumo kaln upms ir ypa akmenuotiems auktupiams, kur dl didelio nuolydio ir mao vandens kiekio joks kitas laivas praplaukti negali. Nebent polietileninis kajakas, taiau j vis pirma reikia tenai kakaip nusitempti.

Po poros savaii Saidje ir dar labiau nusekusios Brauols emupyje brindami akmenis jau bandme naujj valt, tapusia dabar plaiai inomos "Saids" prototipu. Bendra laivo dja pasiteisino i karto, taiau dl savaiminio sausinimo sistemos teko pasukti galv iki rudens, nes nei primityvi rusika (su skyle dugne), nei raftin ( su privarstomu dugnu), nei amerikietika (su dviem eilm ma skylui tarp bort ir dugno) pasirod nelabai tinkamos. Galu gale sugalvojome sav originali, dugn kaip atskir modul tvirtinti prie bort gerokai aukiau vaterlinijos su tarpais vandeniui ibgti. Tuo paiu valtis gavo ym kylikum, geriau u visus usienietikus analogus laik kurs ir "netemp" su savimi vandens. Jau pirmas "Saids" ygis t pai vasar iki tol niekieno nepraplaukta Didija Choilaju Poliariniame Urale parod, kad "Said" gali praplaukti ten, kur katamaranas netelpa, vakarietiki pripuiami kajakai virsta, o polietileninio be malnsparnio nenusitempsi. Be to ramesniame vandenyje ji galjo plukdyti du (kartais net tris) mones, nesunkiai sukardama per dien 50 km.

Pirmieji naujo laivelio pranaumus vertino mano draugai i "Viking" klubo, pagal usienio projektus dirbantys ekologai, po to rusai, danai. Ir tik po 2 met "Said" pripaino Lietuvos turistai. inoma, tai nenuostabu, nes sportiniu vandens turizmu Lietuvos jaunimas labai maai domisi, o senesniems keliautojams "Said" visikai neprastas daiktas ir jos galimybs suvokiamos pagal "Nyroko" ar "Lastokos" pavyzdius.

Vliau "Saidmis" buvo praplaukta nemaai upi visame Eurazijos emyne nuo Danijos pajrio iki Ryt Sibiro ir nuo Arkties vandenyno iki Viduremio jros. "Said" pripainta paia universaliausia turistine plaukimo priemone 1 4 sudtingumo kategorijos marrutams. Taiau nuo vaikysts iliks trokimas praplaukti paius maiausius ir srauniausius upelius stm mane toliau. 2003 met pavasar vakarinje Kolos pusiasalio dalyje tyrinjome dar nepraplaukt Kandos ups basein. Ir ia, siauruose granitiniuose kanjonuose, esant 120m/km nuolydiui, pajutau, kad "Saids" galimybs isemtos. Reikia kako maesnio ir manevringesnio. Snus Julius, valdantis kajak, turbt geriau u mane, jau seniau sakydavo, kad jam smagiau plaukti maesne "Vilsa". "Vilsa" manevringesn ir greitesn u "Said", taiau jos bortai buvo per ploni atlaikyti galingesns srovs spaudim, tuo ne kart man teko sitikinti tiek kalnuose, tiek pavasar Dktoje. Todl pabandiau sutrumpinti "Said", iek tiek pakeisti jos form. 2003 met antroje pusje ibandiau tok variant Ligatns ir Amatos upse Latvijoje, vliau Lietuvoje. Lyg ir nieko, bet iek tiek trksta greiio, didokas plotis. Tuo tarpu rusai mielai pirko "Vilsas", kartu usimindami, kad gerai bt turti kak tarpinio tarp "Saids" ir "Vilsos". Nutariau monobalionin "Vilsos" dugn pakeisti dvibalioniniu kaip "Saidje", kartu padidinant kokpito plot. Valtis pabrangsta, taiau tampa erdvesn ir svarbiausia, dl paeminto svorio centro gerokai stabilesn. Bandymai per io pavasario potvyn Dktoje parod, kad esu netoli tikslo. Rusams jau tiko ir toks variantas (gerokai pranaesnis u vietinius "Skautus" ir "Vaterflajus"), bet man ir mano bedraygiams i klubo dar ne. teko vosvos pastorinti bortus, pabandiau sumainti ilg iki 3 metr. Vl su Juliumi ir Indre i "Viking" klubo vaiuojame bandymus.

Bandome "bakose", ramiame vandenyje, okinjame su Juliumi nuo Belmonto utvankos Vilnelje, o Indr filmuoja skaitmenine kamera. Deja, naujasis kajakas negali lygintis su "Saide": per trumpas ramiam vandeniui, trksta priekio urietimo, kad veikt vertikal kriokl. Be to reikia pagalvoti ir apie "kietesn" irkluotojo fiksacij kajake. Filmuotos mediagos analiz duoda tas paias ivadas. Gerai, kad klientai i Ryt neiranks, nuperka ir toki: reikia juk per pavasario potvyn kakuo plaukti. Mes vl galime gaminti nauj. Gal gale nustatytas optimalus ilgis 3,2m. Su priekio urietimu ir bendra laivelio forma dar ne viskas tvarkoje: norisi ir nuo krioklio nuokti, ir "bak" pramuti, ir maksimal greit, esant maam ilgiui, ispausti. Dar nespt pagaminti laivel usako kaliningradieiai. O kai po 10 dien surenkame sekant variant, bent jau teorikai nra prie ko prikibti. Gerai, kad lietingas birelis leidia patikrinti naujojo kajako galimybes ir praktikai. Darius, pasims j patvinusi Vilnel, ibando ramiame vandenyje, "bakoje", kuri "Edelveisas" (toks naujojo modelio pavadinimas) kerta geriau u "Said". Dar po poros dien pakaitomis su Juliumi "Edelveisu" kartu su keturi "Saidi" kompanija praplaukme netiktai birelyje patvinusia Dkta, kur irykjo geresnis negu "Saids" naujojo kajako manevringumas. Srovs jgos vasarinje Dktoje vis dlto neutenka pilnai vertinti "Edelveiso" stabilumui, tad Julius su Dariumi vl lekia prie Belmonto utvankos. Visi uoliai skmingi ir ne tik "viking" Dariaus su Julium, bet ir maiau patyrusi Dariaus draug. Be to, bandydamas "Edelveiso" greit ramiame vandenyje, Julius atstum nuo Naujosios Vilnios iki Belmonto utvankos sukaria per 25 minutes. Jeigu reikt laivo plaukimui ramiomis upmis ir eerais, utekt tik padidinti "Edelveiso" ilg. Dabartinis jo ilgis 3,20m, plotis 0,98m, borto diametras 0,34m, svoris 6,9 7,5kg.

Taigi, naujas pripuiamas kajakas, dar labiau priartinantis vandens turistus prie upi itak, atrodo, sukurtas. Dabar jo laukia bandymai kalnuose, ten kur i morenini eer ir ledyn prasideda ups, kur ydi tikri edelveisai. Toliau tsiant "Edelveiso" program, kuriamas naujas ypa didelio trio pripuiamas kajakas, skirtas vandeningiems didelio nuolydio auktupiams, kur katamaranas netelpa, o "Said" per silpna atlaikyti srovs jg. Kaip ir "Said" jis gals bti naudojamas dviviets kanojos variante.













DRAKAR © 2010 – 2022
Norėdami daugiau sužinoti apie jus dominantį laivo modelį arba užsakyti nestandartinį gaminį skambinkite: +370 686 03309
arba rašykite: drakarlt@gmail.com