"Vikingai" – Vilniaus vandens turizmo sporto klubas

VILNIAUS VANDENS TURIZMO SPORTO KLUBAS

Apie klubą Iš žygių sugrįžus Lietuvos maršrutai Prieš žygį Nuorodos Į pradžią

Apie pavasario potvynio eigą

Alvydas Barzdėnas

Vėluojantis šių metų pavasaris vis labiau kelia nerimą sraunių upių mėgėjams. Kada bus potvynis? Ar bus jis šiemet aplamai, ar taip ir išnyks sniegas pamažu? Kada galima bus plaukti Dūkšta ir panašiais upeliais? Ar dar daug neištirpusio sniego? Tokiais ir panašiais klausimais nuolat "atakuojamas" "Vikingų" klubas.

Nors prognozuoti meteorologinius reiškinius dalykas rizikingas, remdamasis jau bandžiusių plaukti ar bent dariusių žvalgybą draugų iš klubo bei kitų kolegų vandenininkų informacija, bei meteorologinėmis orų prognozėmis, pabandysiu tai padaryti.

Bendras šią žiemą sniege sukauptas vandens atsargų kiekis artimas vidutiniam. Tačiau mums, balto vandens mėgėjams, ne taip aktualu bendras pavasario potvynio vandens tūris. Kur kas svarbiau sniego tirpimo intensyvumas, sąlygojantis trumpalaikius potvynio pikus mažesnėse upėse ir upeliuose (didesnės Lietuvos upės turi mažą nuolydį ir todėl vandenininkams neįdomios).

Pradėjęs tirpti sniegas pirmiausia prisisotina tirpsmo vandens ir jo tankis padidėja maždaug nuo 0,25 g/cm3 iki 0,33g/cm3. Šio proceso metu bendras sniego kiekis sumažėja 15 – 20%. Po to prasideda vandens atidavimas, tai yra, tirpsmo vanduo pajuda į žemesnes vietas. Paprastai pagrindinė sniego masė nutirpsta, esant vidutinei paros temperatūrai 3 – 5 laipsnių šilumos (tai maždaug atitinka 6 – 9 laipsnių šilumos dienos temperatūrą). Pirmiausia sniegas nutirpsta pietinės ekspozicijos šlaituose, pakilumuose, vėliausiai miške. Lietus pagreitina sniego tirpimą 25 – 30%.

Tirpsmo vanduo pirmiausia bėga į žemesnes vietas, įdubas, griovius, daubas, upelių slėnius. Visos tokios vietos, kaip taisyklė, būna užpildytos storiausiu sniego sluoksniu.Vanduo priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, dažniausiai geriasi į sniegą, rečiau teka sniego paviršium, arba po truputį išgraužia sau vagą po sniegu. Pirmuoju atveju kai sniegas pakankamai prisisotina vandens, įvyksta staigus protrūkis, ir susimaišiusio su sniegu vandens lavina pasileidžia pasroviui. Jei jos kelyje pasitaiko sniego kamštis, lavina sustoja, vandens lygis pakyla, po to seka kitas protrūkis su žymiai didesniu debitu ir taip toliau. Tokie prasiveržimai upelio slėnyje sutampa su maksimaliu tirpstančio vandens "padavimu" iš baseino šlaitų. Tokiomis sąlygomis mažą baseino plotą (≤10km2) turinčiuose upeliuose susidaro įspūdingi debito maksimumai, kai nuotėkio modulis gali siekti 2 – 3 m3/s km2. Taigi, jei baseino plotas 10km2, upelio debitas tokio maksimumo metu gali siekti 20 – 30 m3/s! Kadangi tokie upeliai turi nemažą nuolydį ir paprastai užversti medžiais, galimas ypač sportiškas ir nuotykingas plaukimas. Pagrindinė problema pagauti tokių prasiveržimų momentą. Jei baseino plotas viršija 30 – 50 km2, minėtas efektas išnyksta, nes prasiveržimai vyksta skirtingu metu įvairiuose baseino vietose, ir vandens lygis skirtingais laiko momentais daugiau ar mažiau susiniveliuoja, tai yra gaunasi ilgesnis ir ne toks didelis debito padidėjimas. Intensyvaus sniego tirpimo metu potvynio pikas tokiuose upeliuose tęsiasi ne kelias valandas kaip pirmu atveju, o kelias dienas ir jo santykinis debito padidėjimas, lyginant su vidutiniu metiniu siekia 10 – 20 kartų, kai pirmuoju atveju gali siekti iki 100. Populiariausi pavasariniai upeliai, tokie kaip pavyzdžiui, Dūkšta, Bražuolė priklauso antrajam tipui. Pasinaudoti protrūkio efektu pirmo tipo upeliuose, vandenininkai, atrodo, dar nebandė, nors būtų labai įdomu.

Kuo didesnis upės baseinas, tuo labiau susiniveliuoja atskirų mažų baseinėlių įtaka. Potvynis gaunasi ilgas ir mažiau išreikštas. Didesnėse upėse dėl skirtingų sniego tirpimo sąlygų atskirų intakų baseinuose galimi keli potvynio pikai.

Kokia gi dabar situacija sraunesniuosiuose Lietuvos upeliuose ir upėse?

Beveik visoje Lietuvoje šiemet ji panaši. Dalis sniego nutirpę, bet dar nemažai jo likę laukuose, o ypač miškuose ir upelių slėniuose. Kiek mane pasiekė vandenininkų informacija iš įvairių regionų, Velykų savaitgalį mažiausia sniego buvo apie Panevėžį, nedaug Švenčionių aukštumuose, daugiau apie Vilnių Žemaitijoje, Dzūkijos miškuose, daugiausia Anykščių rajone. Didelė dalis mažų upelių dar tik dalinai išsilaisvinę iš ledo. Yra užšalusių ruožų ir didesnėse upėse, pavyzdžiui Minijoje. Sraunesnės vidutinio dydžio upės, tokios kaip Vilnelė, Vokė, Musė, Širvinta daugiau ar mažiau patvinę dėl prieš pusantros savaitės praėjusio lietaus ir lėtai tirpstančio sniego jų baseinuose. Dūkštoje nuo penktadienio iki pirmadienio vandens užteko praplaukimui be didesnių nuotykių. Plaukė kelios grupės, viena (Vytauto Rutkausko) net katamaranais. Pirmadienį prie vidutinio vandens "Vikingų" ir Utenos turistų klubo nariai plaukė Armonoje. Labiau patvinę Dzūkijos upeliai, ypač mažieji. Bražuolės žemupyje, Lomenoje, Laukystoje dar daug ledo. Tas pats Šiaurės–Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Sniegas visur prisigėręs vandens, ir tereikia didesnio atšilimo arba lietaus, kad pratrūktų dar gausybė mažų upelių, pakeldami tuo pačiu vandens lygį ir didesniuose. Sinoptikai, tuo tarpu, šią savaitę naktimis dar žada 3 – 7 laipsnius šalčio, dieną tik truputį virš nulio. Tik savaitgalį šiek tiek atšils ir, matyt, vandens lygis nebus didesnis kaip dabar. Kitą savaitę oro temperatūra žada svyruoti nuo nulio naktį iki 10 laipsnių šilumos dieną, be to ketvirtadienį – penktadienį gali palyti. Tad, jei šios prognozės pasitvirtins, potvynio maksimumo reikia laukti antroje kitos savaitės pusėje (balandžio 8 – 10 dienomis). Mažų lauko upelių protrūkiai galimi ir anksčiau, o miškuose, ypač toliau į šiaurę, potvynio maksimumas vėluos.

Taigi, manau, potvynio pikas dar prieš akis, nors ir jis šiemet ir nebus labai smarkiai išreikštas. Užtat pailgės jau prasidėjęs pavasarinio plaukimo sezonas.


Kontaktai © Visos teisės saugomos – VIKINGAI Privatumo politika