"Vikingai" – Vilniaus vandens turizmo sporto klubas

VILNIAUS VANDENS TURIZMO SPORTO KLUBAS

Apie klubą Iš žygių sugrįžus Lietuvos maršrutai Prieš žygį Nuorodos Į pradžią

Vandens Latvijoje beieškant: Rauna ir Amata

Alvydas Barzdėnas

Anksti nusekus sportiškesnėms Lietuvos upėms, paskutinį balandžio savaitgalį išsiruošėme paieškoti vandens Latvijoje, tiksliau, sraunesniuose Gaujos intakuose. Kadangi Ligatne ir Amata jau esame plaukę, nusitaikėme į Raunos baseiną. Susirinkome devyniese: trys klubo nariai (Julius, Remigijus, Alvydas), kiti senesni ar pirmąkart sutikti bendražygiai. Pasiėmėm keturis "Edelveisus", "Saidę", "Lukną", "Karaganą", ir šeštadienį pusę penkių ryto išvažiavę iš Vilniaus, apie dešimtą valandą jau žvalgėme Raunos intakus Vaivę ir Raunį. Upeliai gražūs, gero kritimo, viena Vaivės atkarpa įsigraužusi į dolomitus. Deja, vandens net žiotyse beviltiškai maža – panašiai kaip tuo pačiu metu mūsų Bražuolėje. Pasirodo, ir Latvijoje šiemet potvynis buvo trumpas ir nedidelis.

Važiuojame prie Raunos apie 15 km aukščiau Raunio ir Vaivės žiočių (abu šie intakai įteka į Rauną beveik toje pačioje vietoje). Čia vandens jau pakankamai. Plaukti pradedame nuo kelio, jungiančio Jaunraunas muiža su Liepasmuiža tilto. Upė primena Siesarties aukštupį: nedidelės rėvutės, sraunumos ir užvartos, užvartos... Kilnodamiesi per jas, tik per penkias valandas pasiekiame Raunio ir Vaivės žiotis. Žemiau jų prasideda gražūs raudono smiltainio skardžiai su išplautom nišom, grotais. Prie vieno iš jų apsinakvojame.

Žemiau Rauna jau vandeningesnė, užvartos pasitaiko kiek rečiau. Ciesio – Liepos kelio tiltą pasiekiame per 3 valandas.

Toliau, supratę, jog ieškoti laimės (t.y. vandens) mažesniuose upeliuose beviltiška, važiuojame prie Amatos. Plaukti pradedame apie 16 val. nuo Karlų. Praplaukdami žvilgterim į sraunaus kairiojo intako Kumados žiotis – su vandeniu irgi ne kas. Iki vakaro pasiekiame Zvartės skardį, vietą, kur potvynio metu vyksta Latvijos vandens turistų varžybos. Vandens Amatoje irgi nedaug. Reikia pastoviai manevruoti rėvose, ieškant sraunesnių ir gilesnių srovės liežuvių. Pora kilometrų žemiau Zavartės stojame nakvynei. Tai srauniausia ir gražiausia Amatos vieta su smiltainio skardžiais, rėvomis, prispaudimais ir gražiais krantais, kuriuose retai kur užtiksi žmogaus pėdsakų.

Trečią dieną per 2 valandas mūsų flotilė pasiekia Amatos žiotis. Nuobodžiai paplūduriavę 7 km Gaujoje, priplaukiame Skalupę, kur palikta viena iš mūsų mašinų. Kol parsivarome antrą, spėjame susipakuoti, užkąsti ir 8 valandą vakaro pasiekiame Vilnių.


Žygio nuotraukas rasite čia.


Kontaktai © Visos teisės saugomos – VIKINGAI Privatumo politika