naujienos produkcija technologija žygių aprašymai straipsniai

Straipsniai

Nuo kalniuko pripučiamu kajaku


Tekstas: Alvydas Barzdėnas

2004 12 02


Ką daryti vandens turistui žiemą, kai maži sraunūs upeliai nusenka arba užšąla, o didelėmis upėmis plaukioti neįdomu? Ogi panaudoti valtį vietoj rogučių. Vakarų šalyse neseniai atsirado nauja pramoga - važinėjimasis nuo kalno pripučiamais plaustais (raftais), ir nauja sporto rūšis - šuoliai nuo tramplino polietileniniais kajakais. Ypač populiarus šis sportas Ukrainoje, kur kasmet vyksta tarptautinės kajakininkų šuolių nuo tramplino varžybos. Žinoma, šie šuoliai žymiai trumpesni negu slidininkų, nes nusileidimas kietu polietileniniu kajaku gana skausmingas, ir galima pažeisti stuburą. Visai kas kita šokinėti pripučiamais kajakais, kurių dugnas pilnai amortizuoja smūgį. Šiuolaikiniai pripučiami kajakai, ypač tie, kurių dugnas pagamintas iš tentinio audinio su polivinilchlorido (PVC) danga, slysta labai lengvai, nepriklausomai nuo sniego būklės (kietas, purus, šlapias), todėl tinka palyginti nestatus ir neilgas kalniukas. Trampliną irgi reikia daryti nedidelį - 40-60cm. Dėl didelio greičio ir toks tramplinas išmeta kajaką su žmogum į 1,5-2 metrų aukštį, ir nuskriejama į tolį 5-7metrus. Pradedantiesiems šuolininkams to pilnai užtenka, nes iškritus ore iš valties galima rimtai susižeisti (per pirmuosius bandymus vienas iš mano draugų susilaužė ranką). Todėl, kaip ir šokant nuo krioklio upėje, būtinas standus irkluotojo kūno fiksavimas laivelyje nugaros ir kojų pėdų atramėlėmis bei reguliuojamais kelių diržais. Toks fiksavimas įrengtas lietuviškose kalnų upėms pritaikytuose kajakuose "Saidė" ir "Edelveisas". Šiaip šokinėti galima įvairių modelių kajakais: šuolio sėkmė nuo laivo formos ir gabaritų mažai priklauso, tačiau fiksavimas būtinas. Reikia atkreipti dėmesį į fiksuojančių elementų patikimumą, nes dėl šalčio ir žymiai didesnių apkrovimų, negu vandenyje, gali lūžinėti reguliavimo furnitūra, trūkinėti siūlės ir panašiai. Negalima šokti nuo tramplino, sėdint po du ar daugiau žmonių vienoje valtyje - sėkmingo nusileidimo tikimybė tokiu atveju nedidelė. Tačiau šiaip pasivažinėti ilgu nestataus kalno šlaitu galima ir didesnei grupei, suvirtus į raftą ar bet kokią kitą pripučiamą valtį su PVC ar poliuretano dugnu. Dar įdomiau bus, jei ilgo lėkšto kalno šlaite susmeigę gaireles, įsirengsite slalomo trasą. Kol kelias neišvažinėtas, valtį suvaldyti gana sunku, vėliau, išmušus šiokį tokį įdubimą trasoje, valdymas žymiai palengvėja.

Dėl savo kyliškos formos apsnigtame šlaite lengviau laiko krypti katamaranai, tačiau galima susižeisti į jų rėmą. Šiaip, kuo storesnė sniego danga, tuo mažesnė traumų tikimybė.

Jei norite šuolius fotografuoti, nepamirškite, kad fotoaparato išlaikymas neturi būti ilgesnis kaip 1/1000 sekundės. Žodžiu, su "muiline" neverta nė mėginti. Įdomūs momentai pagaunami fotografuojant skaitmeniniu fotoaparatu kas kelios dešimtosios sekundės. Pats fotoaparatas turėtų būti bent jau 8 milijonų taškų ir su rankinio valdymo galimybe,- tik tada gausite pakenčiamą kokybę.

Na, o kad fotografai ir šuolius stebintys žiūrovai nesušaltų, patartina kalno papėdėje sukurti laužą ir užkaisti didelį puodą arbatos.



















DRAKAR © 2010 – 2019
Norėdami daugiau sužinoti apie jus dominantį laivo modelį arba užsakyti nestandartinį gaminį skambinkite: +370 686 03309
arba rašykite: drakarlt@gmail.com