naujienos produkcija technologija žygių aprašymai straipsniai

Straipsniai

Ar plaukiosime katamaranais?


Tekstas: Jurgita Sorokaitė, Alvydas Barzdėnas

2004 06 10


"Gali plaukt per balą ir per okeaną, – nėr geresnio laivo už katamaraną", – dainuojama vienoje rusų turistų dainoje. Tuo tarpu daugumai mūsų tautiečių, tame tarpe ir kai kuriems vandens turistams, katamaranas paprastai asocijuojasi su slenkstėtomis kalnų upėmis. Kaip gi yra iš tikrųjų? Remdamiesi savo ilgamete plaukiojimo katamaranais bei jų gamybos patirtimi, pabandysime plačiau panagrinėti šį klausimą.
            Laivininkystėje katamaranu vadinamas laivas, sudarytas iš dviejų vienodų korpusų, aukščiau vaterlinijos tarpusavyje sujungtų rėmu arba tilteliu. Nuo žilos senovės mediniais katamaranais plaukioja Polinezijos salų gyventojai. Išpopuliarėjus buriavimo sportui, XX amžiuje atsirado katamarano principu pastatytos jūrinės lenktyninės jachtos, kurios išvysto didesnį greitį, negu vienkorpusiniai laivai. Du korpusus taip pat turi kai kurie šiuolaikiniai krovininiai, gelbėjimo bei įvairūs specialios paskirties laivai.

Plaukioti upėmis skirti pripučiami turistiniai katamaranai – mūsų brolių latvių išradimas. Jie pasirodė aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kaip pigus ir lengvai savo jėgomis pagaminamas karkasinių baidarių pakaitalas. Tai buvo siauri, nedidelį gondolos diametrą turintys dviviečiai laiveliai, irkluojami baidariniais irklais. Netrukus ši konstrukcija transformavosi į žymiai platesnį didesnės keliamosios galios kanojiniais irklais valdomą keturvietį variantą ir labai greitai paplito po visą Tarybų Sąjungą. Dešimtmečiu vėliau, įvertinę katamarano galimybes per tarptautines varžybas Čujos bei Kolorado upėse, Amerikos "Aire" firmos atstovai per 3 dienas pagamino pirmąjį amerikietišką modelį. Tokį spartų katamarano paplitimą sąlygojo visa eilė jo naudingų savybių, o ypač nesudėtingas pagaminimas ir panaudojimo universalumas. Katamaranas vienodai gerai tinka poilsinėms šeimyninėms kelionėms, žvejybai, nardymui, mokslinėms ekspedicijoms, gelbėjimo darbams ir, aišku, patiems sudėtingiausiems žygiams kalnų upėmis.

Jis pakankamai greitas, labai stabilus, lengvai ir efektyviai valdomas, gali vežti didelį krovinį. Be to jis praktiškai nepaskandinamas, nes neturi uždaro kokpito. Iš visų turistinių laivelių katamaranas mažiausiai sveria (jei rėmas daromas iš medžio starto vietoje), todėl jį galima imti į maršrutus su ilgu priėjimu prie upės.

Turistinio katamarano konstrukciją sudaro dvi pailgos pripučiamos gondolos, tarpusavyje sujungtos stačiakampiu metaliniu arba mediniu rėmu. Rėmas suteikia konstrukcijai standumą ir kartu atlieka platformos, skirtos žmonėms susėsti ir daiktams sukrauti, vaidmenį. Paprastai rėmas daromas iš 4 išilginių ir 3 – 6 skersinių 30 – 60 mm diametro metalinių vamzdžių arba medinių kartelių (tam geriausiai tinka žalias beržas). Standumui padidinti dažnai naudojamos viena arba dvi įstrižainės arba tarp išorinių rėmo kampų ištempti lynai. Denis daromas retai, nes apsivertus sudėtingose upėse trukdo įgulos nariams išlysti iš po apversto laivo. Irkluotojai sėdi ant kuprinių, pririštų prie gondolų (kelioninis variantas) arba klūpo, remdamiesi užpakaliu į pripučiamas sėdynėles (sportinis variantas). Kojų pėdos arba keliai fiksuojami specialiomis kilpomis.

Katamarano gondolą sudaro apvalkalas, susiūtas iš tvirto sintetinio audinio, ir į jo vidų įsidedantis balionas, pagamintas iš oro nepraleidžiančios medžiagos. Apvalkalas suteikia gondolai norimą formą ir kartu saugo vidinį balioną nuo mechaninių pažeidimų. Apatinė apvalkalo dalis daroma iš guma dengto kaprono arba lavsano su polivinilchlorido (PVC) arba poliuretano (PU) danga. Dėl to ji tampa slidesnė ir sunkiau pažeidžiama. Vidiniai balionai gaminami iš plonesnio, guma, PVC ar PU dengto, kaprono. Apvalkalo šonuose prisiūnamos specialios kilpos gondolai prie rėmo pritvirtinti. Gondolų forma įvairi, tačiau populiariausios bei universaliausios aptakios hidrodinaminės formos cilindrinės gondolos. Keturviečių katamaranų gondolų ilgis paprastai būna 4 – 5 m, diametras – 0,5 – 0,7 m, o viso katamarano plotis – 1,8 – 2,2 m. Dviviečių kanojiniais irklais irkluojamų katamaranų ilgis – 3– 4 m, gondolų diametras 0,45– 0,6 m, plotis 1,5 – 1,8 m. Katamarano, skirto plaukoti nesudėtingais maršrutais gondolų tūris litrais turi būti maždaug 3 kartus didesnis už numatomą vidutinį apkrovimą (žmonių ir daiktų svoris) kilogramais. Katamaranų, naudojamų 5 – 6 sudėtingumo kategorijos kalnų upėse, gondolų tūris paprastai viršija irkluotojų su kroviniu svorį 4 – 5 kartus.

Pripučiamų turistinių katamaranų atsiradimas nulėmė spartų vandens turizmo vystymąsi devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje visoje buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje. Absoliuti dauguma šios šalies upių, esančių negyvenamuose kalnų, taigos ir tundros rajonuose, įsisavinta naudojant keturviečius katamaranus. O minėto dešimtmečio antroje pusėje, pasirodžius lengviems manevringiems dviviečiams katamaranams su kanojiniais irklais, atėjo eilė ir mažai vandens, bet daug kliūčių turintiems, antros bei trečios eilės intakams. Sibirietis Vladimiras Lysenko nusileido katamaranu upėmis prasidedančiomis aukščiausių pasaulio viršūnių šlaituose.

Vakarų šalyse, kur niekada nebuvo turistinių plaukimo priemonių deficito, katamaranams sunkiau išstumti kajakus, raftus bei kanojas, tačiau ir čia, baigiantis dvidešimtam amžiui, katamaranų populiarumas sparčiai išaugo. Kiekviena stambesnė pripučiamus laivelius gaminanti firma kasmet pasiūlo pirkėjams bent po vieną naują katamarano modelį.

Taigi katamarano pranašumą prieš daugelį kitų turistinių plaukimo priemonių kalnų upėse įrodė pats gyvenimas. Kokios gi šio laivo panaudojimo perspektyvos ramiose lygumų upėse ir ežeruose?

Lietuvoje dauguma pradedančių vandens turistų laiko katamaraną gremėzdišku, lėtai plaukiančiu nesportišku laivu, netinkančiu mažoms upėms ir teikia pirmenybę karkasinėms baidarėms. Tad pabandykime palyginti šių dviejų laivų tipų eksploatacines savybes. Keturvietis katamaranas – tikrai nemažas gremėzdas ir, plaukiojant nesudėtingomis upėmis, tikrai mažai sportiškas, nes sėkmingai praeina visas nedideles kliūtis nepriklausomai nuo ekipažo veiksmų. Greičiu šis laivas pilnai gali varžytis su baidare, jei tik jis taisyklingai sinchroniškai irkluojamas. Esant vienodam laivo ilgiui, katamarano pasipriešinimas vandeniui mažesnis negu baidarės, o kanojinis irklavimo stilius labiau ergonomiškas, todėl katamarano ekipažas mažiau pavargsta. Tačiau kai komanda "nesusiplaukus", katamaranas sukinėjasi į šonus, smarkiai išauga vadinamas induktyvinis pasipriešinimas ir greitis krenta. Dėl šio efekto katamaranas ir laikomas lėtesniu už baidarę laivu. To galima išvengti įtaisius vairą, ką ir daro kai kurie turistai, keliaujantys ilgomis Karelijos ežerų grandinėmis.

Dvivietis katamaranas su kanojiniais irklais žymiai manevringesnis ir sportiškesnis už keturvietį, nes jaučia kiekvieną, net ir silpną irklo mostelėjimą. Dėl mažesnio ilgio greičiu jis šiek tiek nusileidžia baidarei, tačiau tik atvirame vandenyje. Kuo mažesnis upelis ir kuo daugiau kliūčių, tuo labiau išryškėja dviviečio katamarano pranašumai, lyginant su baidare. Visų pirma, būdamas nepalyginamai manevringesnis, katamaranas lengvai apeina daugumą kliūčių. Antra, didelio atsparumo dėka (katamaranas mažiausiai pažeidžiamas iš visų turistinių laivų) jis gali laužtis per užvartas, trankytis į akmenis, šliaužti per seklumas, kas visai neleistina karkasinei baidarei. Net dvigubai mažesnis baidarės plotis čia retai padeda, – sekliuose, akmenimis ir medžiais užgriozdintuose ruožuose baidarės paprastai apsinešamos krantu, išeikvojant žymiai daugiau laiko ir jėgų, negu plaukiant tokį upės ruožą katamaranų. Žinoma, to negalima pasakyti apie pripučiamas baidares ir kanojas. Pastarosios mažai vandens bei daug kliūčių turinčiuose upeliuose pranašesnės už katamaranus.

Pavasarį tirpstant sniegui, kai maži didelį nuolydį turintys Lietuvos upeliai virsta srauniomis "kalnų upėmis", dvivietis katamaranas tampa pagrindine plaukimo priemone jiems įveikti.

Plaukiojant didesniuose vandens telkiniuose, ant bet kokio turistinio katamarano nesunku pastatyti kad ir primityvią burę. Naudojant vieną iš irklų kaip vairą, toks katamaranas nesunkiai plaukia statmenai vėjo krypčiai, o įrengus rimtesnę burę ir švertą, galima plaukioti ir priešvėjiniais halsais. Yra net specialių pramoninių burinių katamaranų su pripučiamomis gondolomis. Beje, katamaranas vienintelis iš turistinių burinių laivų gali įveikti banginio pasipriešinimo barjerą ir išeiti į glisavimo režimą. Plaukiant su varikliu, katamaranas dėl mažo pasipriešinimo yra žymiai ekonomiškesnis laivas už bet kokią vienkorpusinę valtį.

Įrengus iš standžiai ištempto audinio arba faneros denį, katamaraną galima paversti puikiu laivu poilsiui, žvejybai, nardymui. Didelis denio plotas leidžia sudaryti keleiviams norimą komforto laipsnį: įrengti kėdutes, staliukus ar net palapinę. Šiuo požiūriu katamaranas pranašesnis už raftą, tačiau reikalauja daugiau laiko visos konstrukcijos sumontavimui. Turistinėms firmoms, užsiimančioms klientų plukdymu, ko gero, būtų perspektyvus didelio komfortabiliai įrengto daugiaviečio katamarano modelis.

Dėl savo patikimumo ir didelės keliamosios galios katamaranas tinka kaip vandens transporto priemonė ilgoms mokslinėms, turistinėms bei kitokio pobūdžio ekspedicijoms negyvenamuose rajonuose. Mokslininkams, tiesa, katamaranas kol kas nelabai įprastas laivas, tačiau kuriant filmus apie laukinę gamtą, arba šiaip stengiantis nusigauti į mažai ištirtus Žemės kampelius, katamaranai ne kartą buvo naudojami. Beje autoriams teko konstruoti specialius katamaranus pirmai Lietuvos – Vokietijos turistinei ekspedicijai į Afriką.

Dar viena teigiama katamarano savybė – tai maža kaina. Konsultuojant didesnį vandens turisto patyrimą turinčiam draugui, katamaraną galima pasigaminti pačiam, o perkant gatavas gondolas be rėmo, teks sumokėti gerokai mažiau negu už baidarę.
            Daugiausia katamaranų pagaminama Rusijoje. Garsiausios firmos – "Triton" (Sankt Peterburgas), "Raftmaster" (Maskva), "Kulik" (Novosibirskas). Amerikos firmos "Sotar", "Aire", "Hyside Inflatables" gamina vadinamuosius kataraftus – katamaranus su sėdyne per vidurį valdomus akademinio tipo irklais. Jie daugiausia naudojami žvejybai. "Sotar" yra sukūrusi ir šiuolaikinį vienviečio, baidariniu irklu irkluojamo katamarano modelį.

Plaukimui sudėtingomis upėmis geriausiai tinka "Raftmaster" ir "Drakar" katamaranai. Jie pasižymi kruopščiai apskaičiuota geometrija, be to gali būti naudojami su mediniu rėmu, kas aktualu negyvenamuose kraštuose.




Paprasčiausias dvivietis katamaranas su mediniu rėmu



Pusiau kupranugario formos lietuviškas "Drakar" katamaranas



Keturvietis "Raftmaster" katamaranas



Latviškas katamaranas, valdomas baidariniais irklais


DRAKAR © 2010 – 2019
Norėdami daugiau sužinoti apie jus dominantį laivo modelį arba užsakyti nestandartinį gaminį skambinkite: +370 686 03309
arba rašykite: drakarlt@gmail.com